Blind Faith

Diskusijos

0

Aš vis grįžtu prie šito gabalo su mintim: bliamba, kaip buvo galima taip neįvertinti šito gabalo. Jis mano senajame DT dainų tope tik 30-as (berods). Dabar jaučiu laisvai eitų į top20 ir net turėtų šansų į top10 pakliūti. Galbūt jo nustūmimas žemyn yra nulemtas priedainio: ne mano mėgstamiausias priedainis DT diskografijoje. Bet daina subalansuota puikiai, turi labai aiškią struktūrą, nėra pertempta. Petručio gitaros tonas šioje dainoje (ir apskritai visame albume) yra beveik etaloninis tonas man, kaip turėtų skambėti gitara progresyviam metale. Portnojaus būgnavimas sensacingai kompleksiškas. Ir net Rudess'o indėlis yra ryškus nepaisant to, jog Rudess'o pasirodymai labiau žiba vėlesniuose (nuo Octavarium ir toliau) DT albumuose. Ir kas blogiausia (o gal labiau geriausia), yra bent trys dainos albume, kurias mėgstu dar labiau už Blind Faith. Todėl vis dažniau šiais laikais esu linkęs įvardyti Six Degrees of Inner Turbulence kaip savo mėgstamiausią DT albumą (mano ankstesnis favoritas Train of Thought po truputį išeina į antrą vietą). 10 balų šiai dainai. 

Dabar man ši daina stipriai asocijuojasi su Magellan stiliumi, ypač priedainio dainavimo maniera panaši į brolių Gardnerių kapotą-akcentuotą frazę (šiuo atveju pabrėžti žodžiai "Invisible. Predictable, Desirable, Incredible)

P.s LaBrie bendradarbiavo su Gardneriais projektuose Explorers Club, roko operoje Leonardo - the Absolute Man, bei pas LaBrie Mullmuzzler'yje.

Tik dabar įsiklausiau kokia tai galinga daina, kaip subalansuota - visi instrumentai ir LaBrie turi savo karališkas partijas. Apie septintą minutę yra nuostabus orkestrinis intarpėlis. Šiuo metu tai geriausia DT daina man. Velniažin, ko anksčiau aplaidžiai pažiūrėjau į Six degrees of Inner Turbulence.