Images and Words albumas apskritai yra labai pavykęs (mano vertinimus visi jau skaitė, kai viešinau top50 Dream Theater dainų topą), tačiau didžiulė dvikova manyje yra dėl dviejų jo dainų: šios ir „Take the Time“. Nors tope aukštesnę vietą daviau Metropoliui, vis tiek tai nereiškia, kad „Take the Time“ yra prastesnė - atvirkščiai, aš jos klausiau netgi žymiai daugiau. Nors joje nėra tokios virtuoziškos instrumentinės partijos kaip Metropolyje, tačiau anos struktūra labai ryški ir sklandi, skambesys labai stiprus. „Metropolis“ savo ruožtu yra tikro progresyvisto-klasiko mėgstamas kūrinys. Daug visko prikišta į tas devynias minutes, yra daugybė niuansų, kurie gali patraukti klausytoją. Labai ryškus klavišinių performansas taip pat. LaBrie vokalas žiba visame albume. Galutinis verdiktas yra tas, kad šios dvi mano aptartos dainos yra apskritai vienos geriausių Dream Theater repertuare ir drąsiai vertintinos dešimtuku.
Nuo 5:30 - 8:15 instrumentalas, duodąs pasireikšti kiekvienam instrumentui su savo mini solo partija. Kūrinys be tradicinės posmas - priedainis schemos. Melodinė linija nuolat kintanti ir nesikartojanti. LaBrie vokalas čia gal geriausiai demonstruoja kokias aukštas natas gali švariai išdainuoti.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Ne tik, visos pasiūlytos dainos buvo melancholiškos. Išskyrus Sahjos. Nežinau ar Sahja yra siūlęs kada melancholišką dainą. Arba jei ji galėtų tokia būti, vis tiek skamba pakiliai.
Obtest? Po daug metų? Aš juos pernai Kilkim Žaibu mačiau ir net aprašiau kažkur čia music'e. Mane tas koncertas labiau dėl Juodvarnio domino, bet Juodvarnį mačiau prieš pusmetį gal, tai susilaikiau.
2015 m. lapkričio 19 d. 18:46:38
Images and Words albumas apskritai yra labai pavykęs (mano vertinimus visi jau skaitė, kai viešinau top50 Dream Theater dainų topą), tačiau didžiulė dvikova manyje yra dėl dviejų jo dainų: šios ir „Take the Time“. Nors tope aukštesnę vietą daviau Metropoliui, vis tiek tai nereiškia, kad „Take the Time“ yra prastesnė - atvirkščiai, aš jos klausiau netgi žymiai daugiau. Nors joje nėra tokios virtuoziškos instrumentinės partijos kaip Metropolyje, tačiau anos struktūra labai ryški ir sklandi, skambesys labai stiprus. „Metropolis“ savo ruožtu yra tikro progresyvisto-klasiko mėgstamas kūrinys. Daug visko prikišta į tas devynias minutes, yra daugybė niuansų, kurie gali patraukti klausytoją. Labai ryškus klavišinių performansas taip pat. LaBrie vokalas žiba visame albume. Galutinis verdiktas yra tas, kad šios dvi mano aptartos dainos yra apskritai vienos geriausių Dream Theater repertuare ir drąsiai vertintinos dešimtuku.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2015 m. lapkričio 19 d. 18:25:58
Nuo 5:30 - 8:15 instrumentalas, duodąs pasireikšti kiekvienam instrumentui su savo mini solo partija. Kūrinys be tradicinės posmas - priedainis schemos. Melodinė linija nuolat kintanti ir nesikartojanti. LaBrie vokalas čia gal geriausiai demonstruoja kokias aukštas natas gali švariai išdainuoti.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly