Vakar eilinį kartą perklausiau When Dream and Day Unite albumą (keista, kad nemėgstamiausias DT albumas klausomas mano pakankamai dažnai, matyt, noriu kuo tvirčiau pagrįsti savo kritiką šiam albumui) ir kai išgirdau šį kūrinį, pagalvojau „o, šitą kažkaip praleidau“. Po to paklausiau dar porą kartų ir pasakiau sau „šitas kūrinys yra jėga“. Vien jau įžanga yra aukštos klasės - gitaros „pjaustymai“ ir ambientiška klavišinių partija ne kiekvieną dieną pasitaiko Dream Theater muzikiniame kontekste. Vėliau pasieki tą sunkų pagrindinį rifą ir nors ir neskamba labai sunkiai (šitas albumas sunkiai išvis išeina iš hard rock kategorijos, arba tiksliau, kažkoks skystas metaliukas, sakykim, hair metal stilius), bet pakankamai efektingai. Man patinka šito kūrinio konstrukcija. Ir instrumentinė partija prieš finalą kokybiška. Nors nėra kvapą gniaužančių instrumentų improvizacijų, bet šiame kūrinyje skambesio harmonija pasiekta. Portnojaus sunkūs būgnai gerai kala. Nuo vakar dienos tai mano vienas mėgstamiausių When Dream and Day Unite kūrinių (kartu su The Killing Hand, A Fortune in Lies ir The Ytse Jam šie yra keturi albumo dešimtukininkai).
Ne tik, visos pasiūlytos dainos buvo melancholiškos. Išskyrus Sahjos. Nežinau ar Sahja yra siūlęs kada melancholišką dainą. Arba jei ji galėtų tokia būti, vis tiek skamba pakiliai.
Obtest? Po daug metų? Aš juos pernai Kilkim Žaibu mačiau ir net aprašiau kažkur čia music'e. Mane tas koncertas labiau dėl Juodvarnio domino, bet Juodvarnį mačiau prieš pusmetį gal, tai susilaikiau.
2015 m. liepos 9 d. 20:43:32
Vakar eilinį kartą perklausiau When Dream and Day Unite albumą (keista, kad nemėgstamiausias DT albumas klausomas mano pakankamai dažnai, matyt, noriu kuo tvirčiau pagrįsti savo kritiką šiam albumui) ir kai išgirdau šį kūrinį, pagalvojau „o, šitą kažkaip praleidau“. Po to paklausiau dar porą kartų ir pasakiau sau „šitas kūrinys yra jėga“. Vien jau įžanga yra aukštos klasės - gitaros „pjaustymai“ ir ambientiška klavišinių partija ne kiekvieną dieną pasitaiko Dream Theater muzikiniame kontekste. Vėliau pasieki tą sunkų pagrindinį rifą ir nors ir neskamba labai sunkiai (šitas albumas sunkiai išvis išeina iš hard rock kategorijos, arba tiksliau, kažkoks skystas metaliukas, sakykim, hair metal stilius), bet pakankamai efektingai. Man patinka šito kūrinio konstrukcija. Ir instrumentinė partija prieš finalą kokybiška. Nors nėra kvapą gniaužančių instrumentų improvizacijų, bet šiame kūrinyje skambesio harmonija pasiekta. Portnojaus sunkūs būgnai gerai kala. Nuo vakar dienos tai mano vienas mėgstamiausių When Dream and Day Unite kūrinių (kartu su The Killing Hand, A Fortune in Lies ir The Ytse Jam šie yra keturi albumo dešimtukininkai).
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas