The Siren Song

Diskusijos

0

Aš sakyčiau, kad aš daug labiau nei tipinis VdGG fanas vertinu jų VdG erą (t.y. šį albumą ir Vital). Gal yra šiokių tokių sentimentų, nes Lizard Play buvo pati pirma mano išgirsta VdGG daina gyvenime (nors ir nelabai patiko ir vėliau prie grupės sugrįžau tik išgirdęs kelis kūrinius iš klasikinės eros). Bet aš baisiai gerbiu šitą grupės inkarnaciją, nes po Banton'o ir Jackson'o išėjimo, atrodo, grupės nebėra, bet PH labai kūrybingai pažiūrėjo į šią problemą, subūrė naują muzikantų sąstatą, simboliškai persivadino, ir pradėjo kurti kiek kitokią, bet ir senąją VdGG dvasią išlaikančią muziką. O labiausiai VdG vertinu už jų kūrybingus ir energingus koncertinius pasirodymus. Tų koncertų įrašų YouTube plaukioja pakankamai daug ir laimei, kad turim vieną oficialų koncertinį albumą iš tos epochos (kuris yra nuostabus).

Ar The Quiet Zone / The Pleasure Dome yra geresnis už jų 6 klasikinės eros darbus? Greičiausiai ne, nors dar pagalvočiau, galbūt šį albumą galėčiau kelti aukščiau The Least We Can Do Is Wave To Each Other. Bet jis tikrai ne geresnis negu Godbluff-Still Life-World Record trijulė ar Pawn Hears bei H to He iš senesnių laikų. Nepaisant to, labai geras, labai įdomus ir labai gerbtinas albumas.

Nors turiu stiprų ryšį ir su debiutiniu The Aerosol Grey Machine, tačiau su pastaruoju turėjau ilgą ir šiltą fazę gūdžioj jaunystėje ir dabar prie aerozolio beveik niekada nebegrįžtu. Su The Quiet Zone visgi mano ryšys išsilaikė iki šių dienų ir aš periodiškai paklausau atskirų dainų arba viso albumo. 

Ir kitaip nei Alvydui, mano ryšys su naujesniais albumais jau ženkliai silpnesnis, nes aš VdGG atradau jau gerokai po jų atsikūrimo. Todėl man Present, Trisector, A Grounding In Numbers nėra tokie artimi albumai. Tiesa, išimtis Do Not Disturb, nes tas išėjo kai aš jau buvau masinis grupės fanas ir aš jo labai laukiau ir manau, kad jis geriausias iš naujųjų albumų. Ir galimai gulbės giesmė, nes kažin ar dar Van der Graaf'ai atsikurs kokiai studijinei avantiūrai. Manyčiau, kad nebent keliems koncertams. 

 Šitas ir debiutinis albumai bene 'baltoji dėmė' VdG diskografijoje. Na, gal būt, Now and Then dar labiau apleistas albumas. Esu daugiau nei vidutinis  VdG fanas ir jei klausausi jų muzikos, tai jokiu būdu ne atsainiai. 

Vėlesni grupės albumai nusipelnė kur kas didesnio mano dėmesio ne todėl, kad jie geresni, ar kažkuo ypatingesni, tiesiog jie atsirado, kai aš jau nebetikėjau grupės gyvybingumu.

Esu užlaikinęs 4 albumo dainas - vienas žemiausių mano rodyklių, tačiau tai nėra galūtinė mano simpatijų išraiška, tiesiog mažai skyriau jam dėmesio.