Chance

Diskusijos

0

Man malonus atradimas buvo sužinot, kad Savatage savo repertuare turi dainą apie Čiunę Sugiharą. Ir dar tokią kompleksišką dainą kaip ši. Tekstas yra kontempliavimas iš Čiunės pozicijos apie žydus, kurie išsirikiavę eilėje prie jo vadovaujamos ambasados ir laukia vizos, apie tai, kad jie šitam velniškam kare nėra tikri dėl savo rytojaus ir kad jis tikrai neprisidės prie visos situacijos demoniškumo ir neužmerks akių kenčiančiams žydams. Tikrai gan įdomus tekstas.

Muzikinė kompozicija dar ekstravagantiškesnė. Tai daugiaplanė siuita. Melancholiška įžanginė pianino melodija man kiek bent jau atmosfera priminė Blue Oyster Cult „Astronomy“ pagrindinį motyvą, su žiupsneliu floyd'išku „The Great Gig In The Sky“. Toliau skambus orkestrinis motyvas su ausį patraukiančiu varpelių motyvu – stojant Skolnick'o gitarai daina pasidaro labai Savatage'iška. Pagrindinė dainos tema turi kiek sausoką rifą ir gan paprastą melodiją, labai kvepiančia 10-uoju dešimtmečiu. Kažkaip šiai daliai norėjosi kažko lyriškesnio ir melodiškai sofistikuoto, panašiai kaip pirmojoje dainos minutėje. Panašus motyvas, laimei, sugrįžta artėjant 5 minučių ribai, po jo stojant dar vienoms orkestrinėms fanfaroms. Bene įdomiausia sekcija yra po to („Pictures at an exhibition“ sekcija) – turi labai intensyvią miuziklinę dinamiką, kuri palaipsniui evoliucionuoja į bene chaotišką kontrapunktinį dainavimą. Sakyčiau, muzikinė priemonė reprezentuoti chaotišką II-ojo pasaulinio karo atmosferą. 

Beveik norisi rašyti 10 balų vien jau už kūrinio inovatyvumą, bet kaip minėjau, pagrindiniame dainos motyve man trūksta emocijos. 9-etas su pliusu.