Thick as a Brick (part two)

Diskusijos

0

VĖLIAU

Žiūrėkit! Gimė žmogus. Skelbiame -  taikdariu turėtų jis tapti.

Štai krūvis nukeltas jam nuo pečių, susirgimo aptikus faktą.

Atimsim iš jo vaikiškumą, lai praeis jis testus.

Išmokysim jį būti gudročium ir kaip mulkinti kitus.

CITATOS

Mes greičiau būsim priklausomi nuo vidutinybių, nei nuo išskirtinių

Dievas yra didžiulė atsakomybė

mes vaikščiojom po gimdyvių palatas ir matėm 218 kūdikių, nailoniniais rūbeliais

katės progresuoja

progresas? Hipergrėsmė. O, senas pirdžiau.

VĖLIAU

Ryto stebuklo baltų balčiausiuose  ratuos‘

Aš ir kalvos Karalius postą užėmę kartu

Žydraakiai kareiviai kiek išsitepę sustoję

su parauktais sporto krepšiais (į eilutes po du)

Nors suspenzorijai spaudžia, jiems kūprintis draudžia

Kol valgykloje išsirikiuoja eilėn prie sumuštinių.

Klausia: „kaip tavo motušė?“, Ernis gi paslaugusis*:

Iš premijinės obligacijos iškosėjęs dešimtinę.

Legendos (sudėtos į senovinę genties giesmę)

čiūčiuojamos kiro klyksme dar vis.

O priesakai jų, mums palikti, yra žemė, ant kurios sadistas kris.

Poetas ir išminčius už ginklą jau.Jie

signalą duoda aušrai brėkšt.

Už-dekt sau-lę!

Ar tiki diena? Sakyk!

Tikėk diena! Brėkšta Karalių Sukūrimo Aušra.

Ir gimdo nesenstantįjį švelnioji (pana) Venera.

Ar tiki diena?

Blėstantis herojus grižo į naktį – dienos idėjos jau apsėsti

išminčiai poetui ima pritarti .

Ar tiki diena? Sakyk! Tikėk diena!.

Leiskit, paseksiu sakmes jums apie jūs meilę

ir gyvenimą, apie žaizdas nuo peilio,

apie depresiją ir protą, lašas po lašo įgytą,

apie troškimą žudyti ir būt nužudytam.

Padainuosiu apie gatvėj tįsančius glušius,

pražiopsojusius paskutinįjį autobusą.

Tušti šaligatviai: gatvėj raudoni klanai –

kuomet kvailys savo dievui į tostą sudeda dušią.

Šen jaunuoliai visi, kurie pilis statot!

Malonėkit atsiskaityt už metus

ir pragarišku choru užtraukit, kaip vienas.

Savo baimės apibudinkite aspektus.

Leiskit, mirusius susirinkti padėsiu,

nes tėvo nuodėmės yra nupenėtos

kvailių krauju, išminčių protu ir

iš anties, kur po jūsų lova  padėta.

Norit, mano daina jums dovanai bus

kaip išminčius paperdžia ir parodo padus,

o kvailys su smėlio laikrodžiu žąsį sau kepasi ir

vaikiškus posmus ringiuoja smagus.

Tad šen jaunuoliai visi, kurie pilis statot!

Malonėkit atsiskaityt už metus

ir pragarišku choru užtraukit, kaip vienas.

Savo baimės apibudinkite aspektus.

Žiūrėkit! Vasaros žaibų strėlės svaidos į jus

ir teismo valanda vis arčiau.

Ar tu būsi kvailys ir stovėsi vilkįs šarvus,

ar būsi išminčius, kuris spruks kur saugiau.

Tad šen, vaikystės didvyriai!

Gal jau persikelkit iš komiksų

savo žygių antgamtiškų ir parodykite, kaip tai daroma, mums.

Nagi , skelbkit priesakus ar testamentą,

stokite vietos valdžią remti,

 Supermenas būt prezidentas,

o Robinas gelbėtų mus.

Taip! Po velnių, kur Biglas buvo, kai šeštadienį jo taip reikėjo?

Ir sportininkai kur dėjos, visad traukę už ausų?

Kornvalyje dabar jie ilsis- memuarus rašinėja,

,,Skauto Vadovui“ plonu viršeliu.

ŽINOMA

Taigi laigote sau laukymėse,

gyvuliškais reikalais užsiimate,

o jūsų išminčiai net nežino, ką jaučia kvailas kaip aulas.