Catfish Rising

Diskusijos

0

Dabar suprantu visą tvyrojantį skepticizmą šio albumo adresu. Mat su didžiąja dalimi Jethro Tull diskografijos susipažinau dar dviženklis metų skaičius atgal, bet Catfish Rising visuomet išliko daugiau mažiau nepaliestas. Eilę metų gerai žinojau tik dainą Doctor To My Disease. Jei girdėjau kitas, tai gal kokį vieną kartą ir seniai. O neseniai Italijoj nusipirkau Jethro Tull albumų antologiją, tad Catfish Rising CD buvo prasuktas kelis kartus ir štai mano vertinimas.

Šis albumas yra chrestomatinis „saugaus“ albumo pavyzdys. Dainos neambicingos, produkcija pakankamai plona (bet ne tokia plona kaip Under Wraps albume), nors visa skambesio tradicija daugiau mažiau seka Rock Island formulę: turi lengvą hardroko, gal vietomis bliuzroko poskonį standartinėse roko dainose, progrokas pasireiškia tik momentais. Gal šiokie tokie folk'o elementai, bet jie irgi neryškūs. 

Nepaisant to, man patinka dalis dainų. This Is Not Love yra tipiška 10-ojo dešimtmečio pradžios sunkaus roko daina, turi savyje slėpiningo bonjoviškumo, bet skamba užvedančiai ir tinka albumo pradžiai. Po panašiai skambančios, bet lengviau užmirštamos Occasional Demons ir provokuojančio Roll Yer Own bliuzo, turime truputį stambesnių, lengvo progroko dėmenį turinčių dainų duetą Rocks On The Road ir Sparrow On The Schoolyard Wall. Pirmosios lengva ritmika ir ryškesnis bosas sukuria malonų neįpareigojantį groove'ą. Antrojoje akustinė gitara tampa nuostabiu ritmo instrumentu, gerai išryškina ritmo liniją. 

Po daugiau folko intencijų turinčios Thinking Round Corners man į ausį labiau stringa Still Loving You Tonight: ši daina yra vėlgi savo laikmetį labai atitinkanti lengvo roko baladė, kokių 10-ajame dešimtmetyje buvo apstu, jos buvo madingos. Jos melodija beveik šlagerinė ir primena tradicinį romansą, kažkodėl vizualizuoju Ingą Valinskienę savo mintyse 😂 Bet muzikinis išpildymas skoningas, dainoje esama malonios intrigos, o Ian'as vokaliai išvysto ir šiokios tokios dramos. Ir tada iškart kalamas kontrastas ir stoja labiausiai pakili daina albume Doctor To My Disease, kuri ir yra mano favoritas albume. Labai kietas, įsimintinas rifas, Barre gitaravimas smagus kartu su Andersono fleita. Keista, jog ji nebuvo deleguota singlu. Like A Tall Thin Girl yra truputį minimalistinė folko ir roko sintezė, kuri pavykus visai sėkmingai, bene labiausiai Songs From The Wood kanonus atitinkanti daina. 

Antrą vietą albume skirčiau ilgiausiai kompozicijai White Innocence. Vėlgi, ji turi panašios į Still Loving You Tonight softrokinės baladės estetikos, bet dainos sandara, storytellingo maniera man labiau už bet ką primena Budapest iš Crest of a Knave albumo. Todėl į šią dainą ir žiūriu kaip į mažąją Budapest sesutę, o kadangi Budapest man patinka, tai ir ši patinka, tik kiek mažiau – kiek stokoja muzikinės įvairovės, nors melodingumas labai malonus ausiai. Galiausiai albumas užsidaro su lėtūnišku bliuzu Sleeping With The Dog, Led Zeppelin III (ypač dainą Friends) primenančia Gold-Tipped Boots beigi labai Rock Island skambesį replikuojančia When Jesus Came To Play. Šiam albumui norėjosi kiek stipresnio uždarymo nei šios trys dainos ir tai prisideda prie mažesnio jo įspūdingumo.

Reziumuojant, albumas yra lengvas ausiai, melodijos tikrai pagaulios ausiai, bet produkcijos ir kompozicijos sprendimai pasirodė labai standartiniai, trukdantys šioms dainoms išryškėti. Albumas skamba kiek dated, žiūrint iš 2025-ųjų perspektyvos, bet man tai nėra yda, o kitiems – gali būti. Aš albumą vertinu 8-etu.

1990-ų gruodyje Ianas Andersonas ėmėsi dainų, orientuotų groti akustine ir elektrine gitara bei mandolina, dalinai apeinant klavišinius, priešingai, nei kad buvo „Rock Island“ ir „Crest Of A Knave“. Jo paties žodžiais, „tuo metu ji labiau domino muzika, užaugusi iš medžio, išgaunama instrumentais, kuriais moki groti, kur nereikia studijuoti 200 puslapių instrukciją, kad sugrotum partiją.“
Ianas buvo numatęs įrašyti lengvą, linksmą su humoro gaida muziką. Ir čia akustiniai instrumentai tiko labiau nei sintezuotas garsas. Galutinis tikslas buvo surinkti kaimiškai paprastas, tematiškas dainas su vyraujančiu bliuzo atspalviu. Tačiau, pasak I.Andersono, tai neturėtų tapti 1990-ų This Was. „Man patiko kurti akustinę muziką su bliuziniu užkratu, štai tokį norėjau matyti „Catfish“. Už pagrindą čia būtų akustiniai numeriai, tačiau sugroti kiek agresyviau ir įžūliau. Diduma dainų parašyta mandolinai, todėl jos įgavusios bliuzinį atspalvį, nors tiesiogiai bliuzu jų nepavadinsi. Turėdamas tokį sumanymą ir nuojautą, aš ketinau nueiti kažkur kitur, sumažindamas Luizianos įtaką ir pridėdamas Sario (Anglijos grafystė) svorio!“
Sakykim taip ir yra, nes albume yra neginčijamai bent du bliuzai:“Still Loving You Tonight“ ir „Sleeping With The Dog“, bei pats albumo pavadinimas siejamas su Misisipės bliuzmenais, kurių repertuare dažnas šamo įvaizdis (cituojant Julie Hankinson). O kad „Šamas pakyla“, reiškia, kad bliuzas sugrįžta.
Dainų tekstai, kaip Andersonas ir siekė, pramoginio pobūdžio. Šį kartą jokių nesuprantamų ar komplikuotų eilių. Kaip niekad daug vaikinas-mergina santykių aiškinimosi bei nusivylimų nesėkminga santuoka: „This Is Not Love“, „Doctor To My Disease“, „Still Loving You Tonight“, „Sleeping With The Dog“, „Night In Wilderness“,
Kitos dainos susijusios su diskomfortu, kaip gastrolinio gyvenimo pasekme: „Roll Yer Own“, „Rocks On The Road“, „Like A Tall Thin Girl“, „White Innocence“ .
Šias dainas įrašė tų dienų Jethro Tull branduolys: Andersonas, Pegas, Peris ir Baras, bei 3 skirtingi klavišininkai: Džonas Bandrikas, Fosas Patersonas ir Endriu Gidingsas, vėliau tapęs pastoviu grupės nariu.
Be 13 šio albumo dainų buvo įrašytos dar 5: „Night In The Wilderness, išėjusi kaip singlo „Rock On the Road“ B pusė ir „Truck Stop Runner“, „Rosa On The Factory Foor“, „Piece Of Cake“, ‚Silver River Turning“, išleistos 1993-ų albume „Nightcap“
Vertinant pagal standartus, kuriuos nustatė sau grupė prieš du dešimtmečius, šis albumas absoliučiai niekuo nepasižymintis.