Stormwatch

Diskusijos

0

Visi geri dalykai baigiasi, ir Stormwatch patvirtina tai, užbaigdamas šio seksteto, išleidusio nuostabių albumų „Songs From the Wood“ ir „Heavy Horses“ seriją. John Glascock, talentingas grupės bosistas, darbo studijoje laikotarpį praleido ant atsarginių suolelio, nes Ianas Andersonas perėmė jo pareigas, atsižvelgdamas į labai pablogėjusią Glaskoko širdies būklę, taip pat sumažindamas šiai roko žvaigždei užkrauto gyvenimo būdo krūvį. Glaskokas teįstengė įrašyti savo partiją trims garso takeliams: „ Flyind Dutchman“, „Orion“ ir „Elegy“ – jaudinančiai instrumentinei miniatiūrai, kurią sukūrė Deividas Palmeris. Liūdna, Glaskokas mirė širdies operacijos metu, kuomet grupė pristatinėjo šį albumą koncertinuose turuose po Valstijas, užpildę atsiradusią spragą Deivu Pegu, bosistu iš Fairport Convention.
Stormwatch buvo kuriamas grupei traukiantis iš šilto, folkloru dvelkiančio, skambesio ir kaimiško gyvenimo įvaizdžio, kuriuo buvo nuspalvinti abu pieš tai išleisti albumai, ir vėl grįžtant prie roko industrinės Britanijos kontekste. Pats albumo voko paveikslas ir dainų pavadinimai veda į šiaurinį kraštą su jo tamsos sezonu, šaltomis jūromis, kuriose vaidenasi garsus laivas. „North Sea Oil“, ‚,Orion“(šiaurės pusrutulio žiemos žvaigždynas). „Dun –Ringill“ (įspūdingo gamtovaizdio vieta Skajaus saloje).Tekstai alsuoja Šiaure: „Brangučiai, ar ilgam užslinksiančią žiemą ištvert galite?“, „... nuo tolimų vandenų atkeliavus, kur šiaurės sproginėjančia šviesa naujų tyrų užgimimą švenčia karališkos energijos per viršų pritvinkusi žiema“. Visumoje, kaimiškos ramybės iškeitimas į veiklos sambruzdį plokštelės muzikoje nepasižymi trykštančia energija , kaip abu ankstesnieji, jos skambesys, palyginant, plokščias ir nuobodokas. Nors gana gerai sugrojusio, Anderseno boso partija visgi blankoka ir neišbaigta,( pvz. kompozicijose „Warm Sporran“, „Dark Ages“).Padėtį gelbsti tai, kad visa muzikinė medžiaga yra labai stipri, faktiškai nėra prastų dainų. „North Sea Oil“, „Orion“, „Something On the Move“ yra Tull prekinis ženklas, turintis Įsimenamus roko rifus. „Dark Ages“ ir „Flying Dutchman“ didesnės apimties kūriniai, demonstruojantys grupės progrogresyvaus muzikavimo gebėjimus. Pirmasis privalumų gauna dėl Džono Evano vargoninių sumažintų kvintų, perteikiančių viduramžių atmosferą. „Dun Ringill“ ir „Warm Sporran“ (mano mėgiamiausi) prisodrinti folklorinio kolorito, matyt atlikusio iš ankstesnių minėtų albumų. Graži baladė „Home“ (gal būt viena iš negausių saulės spindulių čia)ir „Old Ghost“ – grakštus kūrinėlis, kuris, nežiūrin to, sukūria įtampą pabrėžtu 7/4 metro ritmu.
Stormwatch ne tik užbaigė seksteto egzistavimą, bet ir Jethro Tull aukso amžių, trukusį dešimtmetį. Įkandin mirusio Glaskoko, po koncertinio turo likę šios sudėties muzikantai, išskyrus Martiną Barą, paliko sceną, du iš jų (Evanas ir Barlou) – veteranai, su grupe groję dešimtmečio pirmoje pusėje. Andersonas su Baru įžengė į 80-uosius ieškodami naujos krypties ir naujokų narių, kad jas įgyvendintų.