Something's on the Move

Diskusijos

0

JUDA TEN KAŽKAS
Jai ant galvos juoda tiara,
brangakmeniai reti ant pirštų,
nuo tolimų vandenynų atkeliavus,
kur šiaurės sproginėjančia šviesa
naujųjų tyrų užgimimą švenčia
karališkos energijos per viršų
viską šluoti ledo kelyje
pritvinkusi žiema.
Su žvarbaus rūko rūbu sūkuringu,
kuris, lyg pasijonis einant, raitos
ji horizontuose matyti
jau dešimt tūkstantmečių bus,
tolimu priešmirtiniu gargesiu
ledinė ledi rauda vaiko,
Titaniko suskaldyto, ir byra
kristalinių ašarų lietus.
Juodus lopinius įkalina
muziejuje su fasadu iš stiklo,
baltoji karalienė čiuožia
šachmatine lenta aušros –
pro slėnius prasispraudžia,
tarpekliuose kiek pastypso,
Ledo Motina skelbia matą -
dabar naujas amžius stos.
Visus prieky savęs gena
nesustabdoma, be įtampos,
jos šalta aižėjanti masė
slenka šiaurės elniams įkandin.
Ploni iškėsti pirštai siekia
sugniaužti dar šiltus ryšulius,
kurie baltame Londone
sumesti ant laiptų ties durim.
O, saulės šviesa, išnešk mane nedelsus.
Aš – adata, brėžianti rieve spirališka.
Patefono diskas skrieja –
paskutinis valsas prasidėjo.
O meteorologas sako:
-Juda ten kažkas.