Visur paskui tave sekioju,
tenkinu įgeidžius visus.
Nori muzikos – aš pasiruošęs
kovos giesmę užtraukt balsu.
Mano pievų valdovė –
mana krantan riedanti banga.
Tu lazda metei, „aport“ sušukai,
bet ją nusinešė srovė greita.
Vaivorykštė, tai ilgas kelias
ir aukso puodas jos gale.
Nuo grandies nutrūkau, aš ir vėl ištrūkau –
Atrasi bet kur mane. Aš – klajūnas.
Kaip liepsnelė vasaros meldžia
raudonį užgožt palaidinės,
taip tavo plaukų pagalvės geidžiu aš
pabūt veidą joje panardinus.
Esu primityvus liūdesy savo,
savigraužai aš sumanus.
Tuomet žemė mane už pasaičio laiko –
blaškausi, kur vėjas papus.
Atplėški mane nuo pundo
balionų per muges visas –
spalvingas ir nerūpestingas –
kad tik patrauktų akis tavas.
Bet aš netekau ir toliau prarandu
saitus, siejančius mane su žeme.
Aš užkaitau, mane kelia aukštyn
į šviesas kiekviename mieste.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Sveiki visi, Music.lt nariai, kviečiame prisidėti prie naujos svetainės versijos testavimo. Reikia akių, kurios galbūt pastebėtų kokių nors taisytinų detalių ar turėtų pastabų prieš paleidžiant naują versiją veikti. Jei kam įdomu, parašykite man
Ne tik, visos pasiūlytos dainos buvo melancholiškos. Išskyrus Sahjos. Nežinau ar Sahja yra siūlęs kada melancholišką dainą. Arba jei ji galėtų tokia būti, vis tiek skamba pakiliai.
Obtest? Po daug metų? Aš juos pernai Kilkim Žaibu mačiau ir net aprašiau kažkur čia music'e. Mane tas koncertas labiau dėl Juodvarnio domino, bet Juodvarnį mačiau prieš pusmetį gal, tai susilaikiau.
2009 m. gegužės 3 d. 18:42:38
Visur paskui tave sekioju,
tenkinu įgeidžius visus.
Nori muzikos – aš pasiruošęs
kovos giesmę užtraukt balsu.
Mano pievų valdovė –
mana krantan riedanti banga.
Tu lazda metei, „aport“ sušukai,
bet ją nusinešė srovė greita.
Vaivorykštė, tai ilgas kelias
ir aukso puodas jos gale.
Nuo grandies nutrūkau, aš ir vėl ištrūkau –
Atrasi bet kur mane. Aš – klajūnas.
Kaip liepsnelė vasaros meldžia
raudonį užgožt palaidinės,
taip tavo plaukų pagalvės geidžiu aš
pabūt veidą joje panardinus.
Esu primityvus liūdesy savo,
savigraužai aš sumanus.
Tuomet žemė mane už pasaičio laiko –
blaškausi, kur vėjas papus.
Atplėški mane nuo pundo
balionų per muges visas –
spalvingas ir nerūpestingas –
kad tik patrauktų akis tavas.
Bet aš netekau ir toliau prarandu
saitus, siejančius mane su žeme.
Aš užkaitau, mane kelia aukštyn
į šviesas kiekviename mieste.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly