Ankstaus ryto prieblandoje
ji atsidusta, pagalvin kniaubiasi skruostu,
o jos veidu pirmi šešėliai nušokčioja
bučiuoti svyruoklio gluosnio.
Savo pasakų pasaulyje ji pasiklydėlė siela,
dainuojanti liūdnai, niekas negirdi jos.
Ji laukia savo svajonių pilyje, kada
jos baltasis riteris atjos.
Svyruoklis gluosnis kailiu muštos alėjos
nubraukia miegą nuo jaunos moters akių.
Tekinom į stotį – žiū, aštuntos valandos traukinys,
apkarpąs jos svajas iki senų ribų.
Svyruoklis gluosnis kailiu muštos alėjos
nubraukia miegą nuo jaunos moters akių.
Iš traukinio strikt. Ausyse mašinėlės tarškesys,
apkarpąs jos svajas iki senų ribų.
Ją vilioja Rytai, šviesi suknia, kuri plaikstos
Arba sename Meifere kambarys.
Pavasario polydžio Spėjuje paspiningauti,
Arba kur nors prasminga mirtis.
Svyruoklis gluosnis kailiu muštos alėjos
nubraukia miegą nuo jaunos moters akių.
Iš traukinio strikt. Ausyse mašinėlės tarškesys,
apkarpąs jos svajas iki senų ribų.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2009 m. birželio 26 d. 20:30:39
Ankstaus ryto prieblandoje
ji atsidusta, pagalvin kniaubiasi skruostu,
o jos veidu pirmi šešėliai nušokčioja
bučiuoti svyruoklio gluosnio.
Savo pasakų pasaulyje ji pasiklydėlė siela,
dainuojanti liūdnai, niekas negirdi jos.
Ji laukia savo svajonių pilyje, kada
jos baltasis riteris atjos.
Svyruoklis gluosnis kailiu muštos alėjos
nubraukia miegą nuo jaunos moters akių.
Tekinom į stotį – žiū, aštuntos valandos traukinys,
apkarpąs jos svajas iki senų ribų.
Svyruoklis gluosnis kailiu muštos alėjos
nubraukia miegą nuo jaunos moters akių.
Iš traukinio strikt. Ausyse mašinėlės tarškesys,
apkarpąs jos svajas iki senų ribų.
Ją vilioja Rytai, šviesi suknia, kuri plaikstos
Arba sename Meifere kambarys.
Pavasario polydžio Spėjuje paspiningauti,
Arba kur nors prasminga mirtis.
Svyruoklis gluosnis kailiu muštos alėjos
nubraukia miegą nuo jaunos moters akių.
Iš traukinio strikt. Ausyse mašinėlės tarškesys,
apkarpąs jos svajas iki senų ribų.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly