Sealion

Diskusijos

0

JŪRŲ LIŪTAS

Per kalnus kalnelius, po atviru dangumi,
tu ir aš ant purvinai pilkų arklių raiti.
Su sėkme ir linksmybe jie susituokę
liūdni – džiugūs samdytojai (nelygu, kiek moka).
Sušaldytos pilys iš plombyro ledų;
supermarketų šulai užimti paradu.
Auksinis rankų sukirtimas po kaklu tau kąra,
kai degančiame laive prisidegei cigarą.
Taip ir balansuoji savo pasaulį ant nosies galo,
tarsi jūrų liūtas kamuolį karnavale.

Ant tavęs žvilgantis kailis ir kvaila skrybėlė
visagalis Dresuotojas primetė – nori tu to, ar ne.
Amsi visai nepiktai ant lazdos Dresuotojo saujoj
ir tavo styrantys ūsai ištirpsta vidurdienio saulėj.
Vartaisi salto po Didžiuoju Kupolu Baltu,
kur nurodymus duoda ilgakojė pana su lanku.
Bet pats žinai, galiausiai numeris nusibosti ima-
publika bruzdėti pradėjo, kai kur jau girdėti švilpimai.
Bet tu balansuoji savo pasaulį ant nosies galo,
esi tas jūrų liūtas su kamuoliu karnavale.

Orumo tik padujos mūsų šypsenose iki ausų,
nes šis renginys į jokį verslą nėra panašus.
Būtų nei šis anei tas, negerai būtų išties
palikti cirką dar nepalinkėjus labos nakties.
Vaidinimas nesikeičia, tebeteka vaga sena,
tą pačią seną istoriją seka ši Aistrų Drama.
Duokdie, diktuosim mes, nesumokėsim sprukę
ir šis balionas nevirs pagalvėle smeigtukams.
Stebėk, mes balansuojam mūsų pasaulį ant nosies galo,
lyg tie jūrų liūtai kamuolį karnavale.