Ears of Tin

Diskusijos

0

SKARDINĖS AUSYS

Paskutinės valandos randevous su saulės laida –
iki potvynis mane perkels, čia vėjas žvarbus visada.
Mieste pietuose gavau darbą – šiek tiek bešvinio kliuksi bake.
Belieka sušnabždėti „sudie“ – aš išvykstu į žemyną.

Sala mieste. Atkirsta šaltos jūros.
Per vandenyną žmonės kelias. Banga žmonijos.

Pro lietų prasimuša saulė, o aš kopiu į Glen Šylą
senų kerdžių taku, jie savo prekę į pietus ir vėl gena.
Ir tų penkių Kintailo sesių pamerkta akis
juk gryna vilionė iš čia, nuo žemyno.

Sala mieste. Atkirsta šaltos jūros.
Per vandenyną žmonės kelias. Banga žmonijos.
Audrų čaižomi aukštuos namuos, jų žodžiai - purslai prieš vėją.
Nešiojami lyg tylus juokas. Skardines ausis užlieja.

Imk mano širdį, mano jėgą, kiek jos turiu.
Pasivok arba užkariauki šturmu –
Leisk mano protą į kruizą.
Aš jau matau priemiesčio šviesas.
Iš periferijos ką tiktai aš –
mano daina – žemyno bliuzas.

Ten, iš kur atvykęs, palikau merginą.
Rodos, tai buvo taip seniai, seniai.
Vakaris vėjas plaukus jos dabina.
Šaukia nuo kalvos ji – o, ji šaukia
per mano žemyno bliuzą.

Kelias pakrante rangosi prie durų rojaus,
Kur storas keltas irias slopiai dyzeliui maurojant.
Kalvos šlaite šviesa – jos akyse liepsnelės,
Bet kokios šaltos šviesos čia žemyne.
Sala mieste. Atkirsta šaltos jūros.
Per vandenyną žmonės kelias. Banga žmonijos.
Audrų čaižomi aukštuos namuos, jų žodžiai - purslai prieš vėją.
Nešiojami lyg tylus juokas. Skardines ausis užlieja
mano žemyno bliuze.

Ši daina grąžina į 77 – 79-tų metų laikotarpį, kuomet vyravo kaimiška tematika. Šiuo atveju, Ianas perteikia greičiau ne savo, bet Skajaus salos gyventojo, ieškančio pragyvenimo Britanijos saloje (palyginant su Skajumi, Britanija - žemynas). Kad čia omeny turimas Skajus, rodo vietovardžiai Glen Šylas ir Kinteilas.
Tačiau gyvenimas mieste jam svetimas, jis čia, kaip sala, atskirta šaltos jūros. Nors stengiasi pritapti, siūlo miestui: („ Imk mano širdį, mano jėgą, kiek jos turiu. Pasivok arba užkariauki šturmu – Leisk mano protą į kruizą.“), visgi miestiečiai kurti jo širdies dainai (jų ir ausys skardinės, mūsiškai – meška ant ausies jiems užlipusi).