Undressed to Kill

Diskusijos

0

NUSIRENGUSI ŽUDYTI

Naktinė pamaina man – geriu pirmąją dar.
Prisitraukiu kėdę prie stalo, apsidairysiu dabar.
Kur aš, kokia čia vieta? Ir kas ten, aure?
Siūbuoja pro sidabrinius burbuliukus man aluje.
Nesileisiu gujamas, tačiau negaliu nusėdėti.
Ar atremtumėte žvilgsnį merginos, nusirengusios žudyti?

Spitriju pro dūmų šydą – languoti marškiniai nakty.
Na, galiu būti tikras, užtrauktukai visiems įtempti.
Kas čia užšoko ant stalo? Toniku džiną man skiedžia?
Dolerinis šilkas jos vėsią baltą odą liečia.
Nesileisiu gujamas, tačiau negaliu nusėdėti.
Ar atremtumėte žvilgsnį merginos, nusirengusios žudyti?

Gal jai septyniolika dar. Na, ir man vėlei tiek.
Jos šlaunies vidinėj pusėj ašarėlės ėmė žvilgėt.
Eisiu, atsinešiu šalto alaus. Turiu suimti save į rankas.
Atrast žemę po kojom. Nusileidimo taką atrast.
Nesileisiu gujamas, tačiau negaliu nusėdėti.
Ar atremtumėte žvilgsnį merginos, nusirengusios žudyti?

Paskutinis žąsinas laukan išvirto. Nupėdino savo keliu.
Aš laukiu lauke, užvedęs variklį – šiltą svają iškrauti turiu.
Ar galėčiau į veidą pažvelgti jai dieną, kai saulės šviesa taip aštri?
Ji išeina, iš žvilgsnio matyt, jog pažino, tad aš nudelbiu akis.
Nesileisiu gujamas, tačiau negaliu nusėdėti.
Aš neatrėmiau žvilgsnio merginos, nusirengusios žudyti.