Pamenu kokiais 1985ais kai Lietuvoje dar nebuvo Dievo, rimtesniu baznyciu, renginiu, katinas leopoldas buvo pirmas krikscionis neses Dievo zinia i dar sovietine sali.
Jei esi geras – viskas lengva kelyje,
O kai atvirkščiai – sunku ir tamsu darosi tiesiog.
Pasidalink su kiekvienu džiaugsmu savo tyru,
Sėk aplinkui juoką skambų ir tyrą.
Jei dainas dainuoji – linksmiau pasidaro,
O kai atvirkščiai – nuobodu ir pilka, be gal
Daina Jei esi geras leopoldas.
Lietus basas per žemę nubėgo,
Klevams per pečius tapšnojo delnais.
Jei diena giedra – gera ir miela,
O kai atvirkščiai – liūdna pasidaro visai.
Girdis, kaip skamba aukštai danguje
Saulės spindulių stygos šviesios.
Jei esi g
tokį smulkų, drebantį žmogelį:– Na, o tu kokio masto nusikaltėlis? Ką stambaus prasukai?Žmogelis nuryja seilę ir taria:– Aš naktį ežere su tinklais dvi lydekas sugavau... Ketvirtasis:
- O as RUKI VVERH daina A GDE ZE VY DEVCHONKI kaimu vestuvese su lietuv
Anigdots. Aš esu programišius. Įsilaužiau į Pentagono serverius, nukopijavau slaptus failus. Valstybės saugumo grėsmė!Antrasis atsiremia į sieną:– Aš – tarptautinis ginklų prekeivis. Aprūpindavau ištisas armijas. Pasaulinis mastas!Atsisuka abu į trečiąjį,
Erotomanas: Sto pensando a noi
Patrakus senute: Can't stop thinking of you
Eros: ono umana situazioni
Patrakus: They're just human contradictions (R.I.P.)
2009 m. birželio 6 d. 14:40:56
KRYŽMINĖ UGNIS
Pavasaris įžiebia gegužę rūškaną,
ginkluotas vyras saugo duris.
Kažkas rabždinasi ant stogo –
spauda susirinko, spektaklį darys.
Laukiau mūsų draugų pasirodant,
ant virvių krintančių, tarsi vorai.
Trisdešimties šovininė vietoj vizitinės
į balių ambasadoje įleis tikrai.
Princes Gate Avenue patekau į kryžminę ugnį.
Langai virsta vidun, šviesos virsta laukan.
Guliu ant grindų, čia tikras pragaro mūšis.
Šaukite policininką, kvieskite gydytoją man.
Esu nekalto veido būtybė – džinsuotas vaikis,
visai normalus, elgesys mano, koks ir derėtų,
dirbančiam tokį darbą pas mus.
Jie užvirto ant manęs lyg plytos.
Parmušė žemėn, nokautavo maždaug.
Nieko nelieka, tik sėdėti ir laukti kietų vyrų,
kad išneštų mane lauk.
Ten, gatvėj, šaltas protas tvyro,
tas degiklis per naktį dega lėtai.
Kiekvienas jų stengiasi įrodyti savo,
berods, susitarti jiems sekas nekaip.
Kažkur brauningus dviem rankom spaudžia –
užtaisytus, parengtus ką nors nukaut.
Nieko nelieka, tik sėdėti ir laukti
kietų vyrų, kad ištrauktų mane lauk.
Dainos turinys atpasakoja Irano ambasados šturmo įvykį, kaip jį matė įkaitu tapęs konsteblis Trevor Locke. Labai išsamiai apie tą įvykį adresu www.ginklai.net/view/680/sas_irano_ambas ados_.html
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly