O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2009 m. liepos 5 d. 17:04:38
Pro vietas, šešėlių aptrauktas,
po labirinto šaltus užkampius naršau.
Seku tavo neapgalvotai paliktu pėdsaku.
Norėčiau nebūt diversantas.
Oi, ne, ne diversantas aš.
Pieštos antys anapus tavo peizažo
džiaugias šeimos laime (ji neateina savaime).
Bėda, lyg vanagas, virš tavęs sukasi.
Norėčiau nebūt diversantas.
Oi, ne, ne diversantas aš.
Kad į tavo gyvenimą įsikišau
nuoširdžiai sakau - gaila man.
Preciziškai iki paprastumo:
man pinigai, kaltė kitam.
Iki šiol turėjai galvot su nerimu:
kas aš, ir ką slepia menas mano.
Aš tik surenku nuo paplūdimio kriauklių šukes.
Oi, ne, ne diversantas aš.
Ir tarp jūsiškių mokykloj ar fabrike
bent vienas toks aš yra, be kalbų.
Aš užbėgsiu demaskavimo galimybei
jaučiui stvertis ragų.
Istorija amžinai rašo lapus,
kuriuos vėliau išplėš ar paretušuos,
arba minės, kaip Jėzaus siautėjimą
iš šventyklos vejant lupikautojus tuos.
Norėčiau nebūt diversantas.
Ne, nebūsiu diversantas aš.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly