Arktin4s dykumos trumpa diena –
kažkieno untai tundroje pamesti liko.
Dairaus aplink kur kieno eita čia,
tačiau nematau, kur pėdsakai galėtų vesti.
Kas tai? Netikėtas dingimas?
Išpeštas iš aplinkos gi mat,
ir tarsi šiaudas nuneštas vėjo.
Horizonte nė taškelio,
nė žodelio pakeverzot ant sniego nespėjo.
Nežemiškas apsilankymas –
kažkieno untai pamesti tundroje liko.
Suopis skrieja alkanas,
suka ratą po rato,
mirties būgnelį žvangina.
Reikia apie tai telegrafuoti,
kad spėtų įdėti į rytojaus radinių skiltį.
Gal man plačiau paieškoti?
Bet aš tiek neaukštai tegaliu pakilti.
Sudėjau lūpas, iš butelio
paskutinius brendžio lašus priviliosiu.
Poilsiui susimąsčiau, ištiesęs kojas,
apie paslaptį, kuri šiomis
Sibiro vietomis klajoja.
Untai tie tapo sąsaja man:
esu tik dar vienas parazitas ant žemės paviršiaus.
Iš kažkur radosi jausmas,
kad jau buvau ant šios scenos
ir muzikuoju vienas kaip pirštas.
Dar viena arktinės dykumos diena
dar viena pora batų tundroje ant sniego.
Aš balu iki visiškos baltos
ir jūs nematot jau, kur veda pėdsakai manieji.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2009 m. liepos 6 d. 19:30:28
Arktin4s dykumos trumpa diena –
kažkieno untai tundroje pamesti liko.
Dairaus aplink kur kieno eita čia,
tačiau nematau, kur pėdsakai galėtų vesti.
Kas tai? Netikėtas dingimas?
Išpeštas iš aplinkos gi mat,
ir tarsi šiaudas nuneštas vėjo.
Horizonte nė taškelio,
nė žodelio pakeverzot ant sniego nespėjo.
Nežemiškas apsilankymas –
kažkieno untai pamesti tundroje liko.
Suopis skrieja alkanas,
suka ratą po rato,
mirties būgnelį žvangina.
Reikia apie tai telegrafuoti,
kad spėtų įdėti į rytojaus radinių skiltį.
Gal man plačiau paieškoti?
Bet aš tiek neaukštai tegaliu pakilti.
Sudėjau lūpas, iš butelio
paskutinius brendžio lašus priviliosiu.
Poilsiui susimąsčiau, ištiesęs kojas,
apie paslaptį, kuri šiomis
Sibiro vietomis klajoja.
Untai tie tapo sąsaja man:
esu tik dar vienas parazitas ant žemės paviršiaus.
Iš kažkur radosi jausmas,
kad jau buvau ant šios scenos
ir muzikuoju vienas kaip pirštas.
Dar viena arktinės dykumos diena
dar viena pora batų tundroje ant sniego.
Aš balu iki visiškos baltos
ir jūs nematot jau, kur veda pėdsakai manieji.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly