Ūkanų saloje pirmykštė naktis. Kanjono sienose mirkt, mirkt gęsta šviesos.
Du bičai sportinį auto pavogę. Neplautoj salėj gumos juodos šliūžės tiesias.
Ir visi keliai iš čia, matyt, veda stačiai atgalios į Uolos Salą.
Esu į Paryžių, į Londoną grįžęs, netgi laineriu skridau į Bombėjų.
Sena trauka grįžti turi masalo skonį, tačiau tie žmonės žino, jiems viskas o.k.
Regiu, mergaitė paskui raudoną balioną viena vaikšto po savo Uolos Salą.
Argi ne visi turi savąją Uolos salą? Tą nuosavą smėlio rėželį?
Kur bangos lėtai ritas, o tavo angelai kritę ir supranti – atsispirt vos turi valios.
O kai imi skęsti, še tau, potvynis baigias. Ir tu grįžti į savo Uolos salą.
Mergyte perplėšta suknia, tu drebi. Kas palytėjo tave? Kas tavo dieną sudarkė?
Kieno pėdsakai šie? Beje, ko jie siekė, įžengdami į tavo pakrantę?
Būsiu tau gelbėjimo plaustas, betgi tu nudreifuosi atgal į savo Uolos Salą.
Ei, berniuk, su ausinuku, galvoj tavo be sunkaus roko visiškai tuščia.
Tuščiam kambariui savo gitara brazdini nykiai. Nesulauksi tų iš C.B.S., jų nebus čia.
Nes visi keliai iš čia, matyt, veda stačiai atgalios į tavo Uolos Salą.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
2009 m. lapkričio 7 d. 16:26:10
Ūkanų saloje pirmykštė naktis. Kanjono sienose mirkt, mirkt gęsta šviesos.
Du bičai sportinį auto pavogę. Neplautoj salėj gumos juodos šliūžės tiesias.
Ir visi keliai iš čia, matyt, veda stačiai atgalios į Uolos Salą.
Esu į Paryžių, į Londoną grįžęs, netgi laineriu skridau į Bombėjų.
Sena trauka grįžti turi masalo skonį, tačiau tie žmonės žino, jiems viskas o.k.
Regiu, mergaitė paskui raudoną balioną viena vaikšto po savo Uolos Salą.
Argi ne visi turi savąją Uolos salą? Tą nuosavą smėlio rėželį?
Kur bangos lėtai ritas, o tavo angelai kritę ir supranti – atsispirt vos turi valios.
O kai imi skęsti, še tau, potvynis baigias. Ir tu grįžti į savo Uolos salą.
Mergyte perplėšta suknia, tu drebi. Kas palytėjo tave? Kas tavo dieną sudarkė?
Kieno pėdsakai šie? Beje, ko jie siekė, įžengdami į tavo pakrantę?
Būsiu tau gelbėjimo plaustas, betgi tu nudreifuosi atgal į savo Uolos Salą.
Ei, berniuk, su ausinuku, galvoj tavo be sunkaus roko visiškai tuščia.
Tuščiam kambariui savo gitara brazdini nykiai. Nesulauksi tų iš C.B.S., jų nebus čia.
Nes visi keliai iš čia, matyt, veda stačiai atgalios į tavo Uolos Salą.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly