Migla panoramą kloja, linkėdama man gero kelio.
Štai raštelis ant telefono – ant padėklo rožės kelios.
Ir greitkelis nutįsta į mus visus man užsidėjus
savo senus sparnus – viena balta antis ant tavo sienos.
Juk velniškai tikroviška? Viena balta antis ant tavo sienos.
Aš smuiku tavo pasivažinėsiu – įsitempsiu po tavo stryku
ir tavo melodija plauksiu, pritarsiu balsu tau švelniai tykiu
Štai su vaizdu atvirukas, čia aš buvau pasukęs ienas.
Tau nuo židinio matyti, viena balta antis ant tavo sienos.
Juk velniškai tikroviška? Viena balta antis ant tavo sienos.
Skrisk, Petrai. Povilai, skrisk kur ir jis -
nuo atbrailos linksmojo koto.
Kviečia aukštakulnių seniai nerimstantis gurgždesys.
Ko gero vis tiek tave galiausiai išduosiu.
Tikriausiai sergu, su galva negerai man tada,
kad aš akivaizdžiai netenkinantis lieku.
Bet mano svajos svajonėms, ten joms ir vieta
ir mano nulis dešimteriopas tavim lygus visiškai nieko.
Nėr dvigubo užrakto, net grandinės ant mano durų nėra.
Galiu tuo klausimu pakonsultuoti,
tik atmink, tau įeit, man išeit – tas pats kelias tėra
ir keturių raidžių meilės žodis nekompensuos to.
Aš Juodo Tūzo dresuotoja - padavėja ant riedučių –
Taigi, be galutinių išvadų ankstyvų apsieiki,
nes aš iki kurčių ausų tarp pusryčių padėklų būsiu –
išplovus galėsiu į tavo sekmadieninio lančo mielą sumaištį ateiti.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Vasarą čia atrodo jau įprasta sugrįžti seniems nariams. O duomenys tikrai neturėtų niekur būti prapuolę, būtų keista, tad beveik garantuoju, kad bus sugrąžinti.
Sveiki visi, nebuvau čia mažiausiai 16 metų apsilankęs , Ar administratoriai yra pasikeitę jau nuo 2010 metų maždaug, man reikia savo senosios anketos informacijos/duomenu, jei apskritai tokia išlikusi.
2009 m. balandžio 10 d. 19:04:05
Migla panoramą kloja, linkėdama man gero kelio.
Štai raštelis ant telefono – ant padėklo rožės kelios.
Ir greitkelis nutįsta į mus visus man užsidėjus
savo senus sparnus – viena balta antis ant tavo sienos.
Juk velniškai tikroviška? Viena balta antis ant tavo sienos.
Aš smuiku tavo pasivažinėsiu – įsitempsiu po tavo stryku
ir tavo melodija plauksiu, pritarsiu balsu tau švelniai tykiu
Štai su vaizdu atvirukas, čia aš buvau pasukęs ienas.
Tau nuo židinio matyti, viena balta antis ant tavo sienos.
Juk velniškai tikroviška? Viena balta antis ant tavo sienos.
Skrisk, Petrai. Povilai, skrisk kur ir jis -
nuo atbrailos linksmojo koto.
Kviečia aukštakulnių seniai nerimstantis gurgždesys.
Ko gero vis tiek tave galiausiai išduosiu.
Tikriausiai sergu, su galva negerai man tada,
kad aš akivaizdžiai netenkinantis lieku.
Bet mano svajos svajonėms, ten joms ir vieta
ir mano nulis dešimteriopas tavim lygus visiškai nieko.
Nėr dvigubo užrakto, net grandinės ant mano durų nėra.
Galiu tuo klausimu pakonsultuoti,
tik atmink, tau įeit, man išeit – tas pats kelias tėra
ir keturių raidžių meilės žodis nekompensuos to.
Aš Juodo Tūzo dresuotoja - padavėja ant riedučių –
Taigi, be galutinių išvadų ankstyvų apsieiki,
nes aš iki kurčių ausų tarp pusryčių padėklų būsiu –
išplovus galėsiu į tavo sekmadieninio lančo mielą sumaištį ateiti.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly