Man visada šio kūrinio mėgstamiausia dalis buvo įžanga ir ne tie skambantys laikrodžiai, bet labiau ta boso (?) agresyviai skambanti preliudija su Meisono perkusijos pritarimu ir be jokių intrigų vedimo staigus įstojimas į pagrindinę ir labai iškalbingą temą. Visa kūrinio konstrukcija tiesiog tobula kitų dainų atžvilgiu, todėl man ši numeris vienas visoje "tamsiojoje mėnulio pusėje" (kartu su Raito „On the Run“ sintezatorių žaismu).
Kitas įspūdingas numeris šitoje dainoje yra Gilmoro gitaros solo - viena stipriausių visame Pink Floyd repertuare. Dar vienas didelis pliusas.
Visuotina išvada - vienas stipriausių, gražiausių, ryškiausių Pink Floyd kūrinių, kurį objektyviai vertinant pralenktų net neįsivaizduoju kas, bet mano subjektyvaus vertinimo sąraše labai nedaug trūktų iki pirmos vietos (kadangi labai platus grupės repertuaras neduoda pasireikšti sveikui protui ir Pink Floyd yra amžina ir neišsemiama atradimų jūra, kur kaskart kiekvienas albumas suskamba vis kitaip).
____________________
Didelę gyvenimo dalį praleidžiame darydami klaidas, didelę - nieko nedarydami, o visą gyvenimą - darydami ne tai, ką reikia. -Seneka-
Ne tik, visos pasiūlytos dainos buvo melancholiškos. Išskyrus Sahjos. Nežinau ar Sahja yra siūlęs kada melancholišką dainą. Arba jei ji galėtų tokia būti, vis tiek skamba pakiliai.
Obtest? Po daug metų? Aš juos pernai Kilkim Žaibu mačiau ir net aprašiau kažkur čia music'e. Mane tas koncertas labiau dėl Juodvarnio domino, bet Juodvarnį mačiau prieš pusmetį gal, tai susilaikiau.
2014 m. rugpjūčio 3 d. 18:08:39
Man visada šio kūrinio mėgstamiausia dalis buvo įžanga ir ne tie skambantys laikrodžiai, bet labiau ta boso (?) agresyviai skambanti preliudija su Meisono perkusijos pritarimu ir be jokių intrigų vedimo staigus įstojimas į pagrindinę ir labai iškalbingą temą. Visa kūrinio konstrukcija tiesiog tobula kitų dainų atžvilgiu, todėl man ši numeris vienas visoje "tamsiojoje mėnulio pusėje" (kartu su Raito „On the Run“ sintezatorių žaismu).
Kitas įspūdingas numeris šitoje dainoje yra Gilmoro gitaros solo - viena stipriausių visame Pink Floyd repertuare. Dar vienas didelis pliusas.
Visuotina išvada - vienas stipriausių, gražiausių, ryškiausių Pink Floyd kūrinių, kurį objektyviai vertinant pralenktų net neįsivaizduoju kas, bet mano subjektyvaus vertinimo sąraše labai nedaug trūktų iki pirmos vietos (kadangi labai platus grupės repertuaras neduoda pasireikšti sveikui protui ir Pink Floyd yra amžina ir neišsemiama atradimų jūra, kur kaskart kiekvienas albumas suskamba vis kitaip).
Time, žinoma, 10 balų.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2012 m. sausio 26 d. 22:50:15
Geras žadintuvas būtų
Iškart nuotaiką pakeltų ;D
____________________
Nenoriu rasti vietos ar poilsio – krutėti, krutėti, krutėti. Kol mirtis iš tavęs krutėjimą atims. Gilė Ara
2010 m. gruodžio 1 d. 15:29:13
2010 m. spalio 5 d. 20:44:12
____________________
bacon
2010 m. rugsėjo 19 d. 21:03:58
2010 m. kovo 31 d. 12:28:40
2009 m. birželio 13 d. 12:20:45
Sios dainos zodziai man buvo pirmas anglu kalbos vadovelis. Iki šiol moku atmintinai.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2009 m. balandžio 17 d. 18:06:13
____________________
Didelę gyvenimo dalį praleidžiame darydami klaidas, didelę - nieko nedarydami, o visą gyvenimą - darydami ne tai, ką reikia. -Seneka-
2008 m. gegužės 7 d. 18:44:06