Turbūt geriausias Rush albumas. Nors labai geri mano santykiai ir su Permanent Waves bei Signals, tačiau šis albumas yra tai, ką visomis prasmėmis galime vadinti Rush grupės piku. Grupė čia yra savo transformacijos iš klasikinio progresyvaus į modernaus roko skambesį periode ir šiuos du elementus, įskaitant nemenką sintezatoriaus skambesį, puikiai derina. Ir dar virtuoziškai groja. Virtuoziškumo prasme YYZ ir yra vienas mano albumo favoritų, kaip ir Tom Sawyer. O Vital Signs yra mano favoritas savo kūrybine forma ir stilistika. Witch Hunt turi puikią posminę dalį, o Limelight - žavingą priedainį. Red Barchetta tarpinės instrumentinės linijos kartais susprogdina kokį neuroną, atsakingą už klausos suvokimą, o The Camera Eye, nors kartais atrodo kiek per daug išplėtota ir truputį iškrentanti iš albumo konteksto, tačiau turi tokių bene džiazinių instrumentinių momentų, kuriais negalima nesižavėti. Visos dainos profesionalios, priekabės minimalios, todėl 10 balų.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
2018 m. rugsėjo 29 d. 14:38:15
Turbūt geriausias Rush albumas. Nors labai geri mano santykiai ir su Permanent Waves bei Signals, tačiau šis albumas yra tai, ką visomis prasmėmis galime vadinti Rush grupės piku. Grupė čia yra savo transformacijos iš klasikinio progresyvaus į modernaus roko skambesį periode ir šiuos du elementus, įskaitant nemenką sintezatoriaus skambesį, puikiai derina. Ir dar virtuoziškai groja. Virtuoziškumo prasme YYZ ir yra vienas mano albumo favoritų, kaip ir Tom Sawyer. O Vital Signs yra mano favoritas savo kūrybine forma ir stilistika. Witch Hunt turi puikią posminę dalį, o Limelight - žavingą priedainį. Red Barchetta tarpinės instrumentinės linijos kartais susprogdina kokį neuroną, atsakingą už klausos suvokimą, o The Camera Eye, nors kartais atrodo kiek per daug išplėtota ir truputį iškrentanti iš albumo konteksto, tačiau turi tokių bene džiazinių instrumentinių momentų, kuriais negalima nesižavėti. Visos dainos profesionalios, priekabės minimalios, todėl 10 balų.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas