Visgi daugelio žmonių nuomonės ir apžvalgos apie šį albumą buvo teisingos — tai tikrai gan silpnas Rush standartams darbas. Nors šis albumas turi įspūdingo gerumo pirmąją dainą, kur visi instrumentai dirba maksimaliai ir kompozicija išpuoselėta iki tobulumo, tačiau tai bene vienintelis 10-uko vertas gabalas visame albume. Driven taip pat yra įdomi daina, nestebina, kad jinai buvo pirmiausia sukurta / sugrota vien tik boso gitara, ir tik po to dėlioti gitaros ir būgnų akcentai. Tačiau nuo puikios pradžios albumas nusirita staigiai žemyn. Nors dar radau įdomesnių sunkesnių momentų kaip Time and Motion bei Dog Years (su neįtikėtinai ne Peart'išku tekstu, kuris, pritarsiu daugumos nuomonei, yra tikrai neskanus, bet instrumentinė dainos pusė yra labai solidi). Tačiau didžioji dauguma arba perkrauta sunkiu rifu, arba visiškai nuobodi. Limbo instrumentalas yra labai nenuostovios kompozicijos, todėl jo neįmanoma konstruktyviai klausytis, nors ir turi gerą centrinį rifą. Neįdomesnės melodijos nei Carve Away The Stone dar reikia paieškoti Rush diskografijoje. Totem irgi yra gan bloga daina, man ji kiek panaši į Presto.
Matyt, kad Rush vis tik buvo pakankamai išsikvėpę po Counterparts, į kurį sudėjo daugybę gerų sunkaus roko idėjų ir todėl tai skamba kaip nevykusi Counterparts parodija. Na, palygintinai nevykusi, nes individualiai visuma nėra labai prasta, tačiau tai prasčiau už bet kurį Peart'o eros bandymą. Debiutinis albumas yra savaip blogas, todėl man sunku nuspręsti, kuris iš šių albumų pretenduoja į silpniausio Rush albumo titulą. Kaip ir su debiutiniu, taip ir su šiuo albumu svarstau, ar rašyt 7, ar 8. Tebūnie silpnas 8-etas už Test for Echo dainą.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2020 m. vasario 1 d. 19:24:26
Visgi daugelio žmonių nuomonės ir apžvalgos apie šį albumą buvo teisingos — tai tikrai gan silpnas Rush standartams darbas. Nors šis albumas turi įspūdingo gerumo pirmąją dainą, kur visi instrumentai dirba maksimaliai ir kompozicija išpuoselėta iki tobulumo, tačiau tai bene vienintelis 10-uko vertas gabalas visame albume. Driven taip pat yra įdomi daina, nestebina, kad jinai buvo pirmiausia sukurta / sugrota vien tik boso gitara, ir tik po to dėlioti gitaros ir būgnų akcentai. Tačiau nuo puikios pradžios albumas nusirita staigiai žemyn. Nors dar radau įdomesnių sunkesnių momentų kaip Time and Motion bei Dog Years (su neįtikėtinai ne Peart'išku tekstu, kuris, pritarsiu daugumos nuomonei, yra tikrai neskanus, bet instrumentinė dainos pusė yra labai solidi). Tačiau didžioji dauguma arba perkrauta sunkiu rifu, arba visiškai nuobodi. Limbo instrumentalas yra labai nenuostovios kompozicijos, todėl jo neįmanoma konstruktyviai klausytis, nors ir turi gerą centrinį rifą. Neįdomesnės melodijos nei Carve Away The Stone dar reikia paieškoti Rush diskografijoje. Totem irgi yra gan bloga daina, man ji kiek panaši į Presto.
Matyt, kad Rush vis tik buvo pakankamai išsikvėpę po Counterparts, į kurį sudėjo daugybę gerų sunkaus roko idėjų ir todėl tai skamba kaip nevykusi Counterparts parodija. Na, palygintinai nevykusi, nes individualiai visuma nėra labai prasta, tačiau tai prasčiau už bet kurį Peart'o eros bandymą. Debiutinis albumas yra savaip blogas, todėl man sunku nuspręsti, kuris iš šių albumų pretenduoja į silpniausio Rush albumo titulą. Kaip ir su debiutiniu, taip ir su šiuo albumu svarstau, ar rašyt 7, ar 8. Tebūnie silpnas 8-etas už Test for Echo dainą.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas