Po dviejų labai gerų albumų iš eilės (Anoraknophobia ir Marbles) šis pareina kaip nemažas nusivylimas. Man pirmųjų dainų diskoordinuotas, palūžusiai alternatyvus skambesis vienu metu priminė, kad klausau Radiation, kuris yra turbūt prasčiausias Marillion diskografijos įrašas. Taip pat aptikau Fish'o eros, konkrečiau, Misplaced Childhood ir Clutching At Straws bruožą: keista dainų struktūra, nepernelyg išplėtota, bet kad labai sklandi, tai irgi nepasakytum. Kiek situaciją pramušė trumputė, sunki, ir lengvai suvirškinama Most Toys. Titulinė Somewhere Else irgi nebloga, bet nesilygiuoja į geriausias Marillion dainas. Be šių dviejų dar įdomesne, neabejotinai pačia geriausia šio albumo daina pavadinčiau The Wound - ji išties yra panašiausia į tai, ką Marillion darė praeituose dviejuose albumuose - stipriai sukomponuota ir nestokojanti energijos. Sunkiai besivirškinantis albumas, nenorėčiau duoti daugiau nei Misplaced Childhood, bet vis tik Radiation perspjovė. Kažkur balansuotų tarp 7 ir 8 balų. Būsiu rezervuotas ir parašysiu stiprų 7-etą. Gal kada nors kitą kartą grįžęs nuspręsiu, kad šis albumas nėra jau toks blogas.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
2018 m. birželio 28 d. 15:42:09
Po dviejų labai gerų albumų iš eilės (Anoraknophobia ir Marbles) šis pareina kaip nemažas nusivylimas. Man pirmųjų dainų diskoordinuotas, palūžusiai alternatyvus skambesis vienu metu priminė, kad klausau Radiation, kuris yra turbūt prasčiausias Marillion diskografijos įrašas. Taip pat aptikau Fish'o eros, konkrečiau, Misplaced Childhood ir Clutching At Straws bruožą: keista dainų struktūra, nepernelyg išplėtota, bet kad labai sklandi, tai irgi nepasakytum. Kiek situaciją pramušė trumputė, sunki, ir lengvai suvirškinama Most Toys. Titulinė Somewhere Else irgi nebloga, bet nesilygiuoja į geriausias Marillion dainas. Be šių dviejų dar įdomesne, neabejotinai pačia geriausia šio albumo daina pavadinčiau The Wound - ji išties yra panašiausia į tai, ką Marillion darė praeituose dviejuose albumuose - stipriai sukomponuota ir nestokojanti energijos. Sunkiai besivirškinantis albumas, nenorėčiau duoti daugiau nei Misplaced Childhood, bet vis tik Radiation perspjovė. Kažkur balansuotų tarp 7 ir 8 balų. Būsiu rezervuotas ir parašysiu stiprų 7-etą. Gal kada nors kitą kartą grįžęs nuspręsiu, kad šis albumas nėra jau toks blogas.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas