Mad dalis skamba kaip ne mažiau agresyviai nei Clot Thickens iš VdGG - A Plague of Lighthouse Keepers ir ta vandergrafiška asociacija mane baisiai pamalonina. The Opium Den tuo tarpu visai kaip Pink Floyd'ų kokia spacy daina, kad ir Shine On You Crazy Diamond. O dar kokia smagi ambientinė The Slide. Ir pati Standing In The Swing labai intriguoja - iš pradžių skamba taip pat švelniai kaip Land's End iš jau minėtojo Plague, bet užsibaigia kaip koks Karn Evil iš ELP repertuaro suplaktas su kažkuo agresyvesniu iš Steven Wilson / Porcupine Tree repertuaro (nors ir SW kūryba vėlyvesnė).
Apskritai, manau, kad tai yra vienas geriausiai pavykusių kompleksiškos struktūros kūrinių nuo pradžios iki Brave albumo. Nei Grendel, nei Bitter Suite, nei Blind Curve iš Fish'o eros manęs labai smarkiai neįtikino, nors ir geri kūriniai. O štai, pirmas kompleksiškesnis su Hogarth'u ir aš jau mėgaujuosi. Galbūt dėl to aš pastaruoju metu mėgavausi Marbles ir Sounds That Can't Be Made albumais, o ne Fish'o eros Misplaced Childhood ar Script For A Jester's Tear. 10 balų.
Vasarą čia atrodo jau įprasta sugrįžti seniems nariams. O duomenys tikrai neturėtų niekur būti prapuolę, būtų keista, tad beveik garantuoju, kad bus sugrąžinti.
Sveiki visi, nebuvau čia mažiausiai 16 metų apsilankęs , Ar administratoriai yra pasikeitę jau nuo 2010 metų maždaug, man reikia savo senosios anketos informacijos/duomenu, jei apskritai tokia išlikusi.
2018 m. birželio 9 d. 21:22:35
Mad dalis skamba kaip ne mažiau agresyviai nei Clot Thickens iš VdGG - A Plague of Lighthouse Keepers ir ta vandergrafiška asociacija mane baisiai pamalonina. The Opium Den tuo tarpu visai kaip Pink Floyd'ų kokia spacy daina, kad ir Shine On You Crazy Diamond. O dar kokia smagi ambientinė The Slide. Ir pati Standing In The Swing labai intriguoja - iš pradžių skamba taip pat švelniai kaip Land's End iš jau minėtojo Plague, bet užsibaigia kaip koks Karn Evil iš ELP repertuaro suplaktas su kažkuo agresyvesniu iš Steven Wilson / Porcupine Tree repertuaro (nors ir SW kūryba vėlyvesnė).
Apskritai, manau, kad tai yra vienas geriausiai pavykusių kompleksiškos struktūros kūrinių nuo pradžios iki Brave albumo. Nei Grendel, nei Bitter Suite, nei Blind Curve iš Fish'o eros manęs labai smarkiai neįtikino, nors ir geri kūriniai. O štai, pirmas kompleksiškesnis su Hogarth'u ir aš jau mėgaujuosi. Galbūt dėl to aš pastaruoju metu mėgavausi Marbles ir Sounds That Can't Be Made albumais, o ne Fish'o eros Misplaced Childhood ar Script For A Jester's Tear. 10 balų.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas