Tik ,,Living in Another World" visad kažkodėl nelimpa, na o visa kita momentas.
O man "Living in Another World" yra viso albumo ašis — labai "sutirštintas", įsimintinas ir ryškus skambesys. Bet aš suprantu, kodėl ši daina gali iškristi ir kai kuriems klausytojams tikrai iškrenta iš konteksto — jinai yra labai tiesmukiška ir saldi poproko daina, kuomet kitos šio albumo dainos yra įmantresnės, savotiškesnės. Ypač išskirčiau Happiness is Easy, nes visos dainos metu galvojau, kad čia jazz fusion (panašiai, tik ne taip ryškiai albume "Ultra" "išsidirbinėjo" Depešai).
Kažkaip Steven'o Wilson'o komentarų apie savo įtakas albumui "To The Bone" buvau paveiktas ir nusprendžiau giliau įlįsti į Talk Talk repertuarą. Esu nustebęs. Šis albumas tikrai labai solidus, vientisas, sunku išskirti galimai stipriausią ir galimai silpniausią jo vietą. Na, gal pastarąją lengviau - Chameleon Day man atrodo "tuštoka" palyginus su kitomis kompozicijomis. Mano pagrindiniai favoritai užtat Happiness is Easy, I Don't Believe In You ir Living in Another World — pirmoji dėl savotiškumo, antroji dėl labai kabinančios melodijos, trečioji dėl labai stiprios aranžuotės.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
2017 m. spalio 9 d. 15:42:27
O man "Living in Another World" yra viso albumo ašis — labai "sutirštintas", įsimintinas ir ryškus skambesys. Bet aš suprantu, kodėl ši daina gali iškristi ir kai kuriems klausytojams tikrai iškrenta iš konteksto — jinai yra labai tiesmukiška ir saldi poproko daina, kuomet kitos šio albumo dainos yra įmantresnės, savotiškesnės. Ypač išskirčiau Happiness is Easy, nes visos dainos metu galvojau, kad čia jazz fusion (panašiai, tik ne taip ryškiai albume "Ultra" "išsidirbinėjo" Depešai).
Kažkaip Steven'o Wilson'o komentarų apie savo įtakas albumui "To The Bone" buvau paveiktas ir nusprendžiau giliau įlįsti į Talk Talk repertuarą. Esu nustebęs. Šis albumas tikrai labai solidus, vientisas, sunku išskirti galimai stipriausią ir galimai silpniausią jo vietą. Na, gal pastarąją lengviau - Chameleon Day man atrodo "tuštoka" palyginus su kitomis kompozicijomis. Mano pagrindiniai favoritai užtat Happiness is Easy, I Don't Believe In You ir Living in Another World — pirmoji dėl savotiškumo, antroji dėl labai kabinančios melodijos, trečioji dėl labai stiprios aranžuotės.
Tikrai vertas 10/10.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2016 m. vasario 6 d. 22:28:43
Tik ,,Living in Another World" visad kažkodėl nelimpa, na o visa kita momentas.
2014 m. spalio 30 d. 19:23:22
https://www.youtube.com/watch?v=tpGkiZ7FGmg&list=PL271C79936911039B&index=2
2013 m. gruodžio 21 d. 14:05:38
"Baby, yesterday's favourite Don't you hate it"