Labai nenuostovus ir grėmėzdiškas instrumentalas, nors ir turi labai gerą centrinį rifą. Vis tik vystymo eigoje aš vis pasimetu ir neišlaikau dėmesio dėl to mėtymosi tarp skambesių ir ritmų.
Man nekliūna kompozicinis nepastovumas. Ypač kai žiūri koncertinį R40 įrašą ir gali stebėti instrumentų individualų indėlį. Silpniausia šio kurinio vieta yra atkarpa apie 3 min., kur Alekso solo tokia bevaisė, kad net negera, laimei, kad ir trumpam, paskaninta efektinga Pearto invazija. Visus trumpus solo pragrojimus reziumuoja Gedy vokalizas, labai vietoje ir šiam pilkokam, melodijos prasme, instrumentalui įneša šiek tiek žavesio. Pagrindinis gitarinis rifas tiesiog stumdymasis vietoj. Mano mėgstamiausia vieta apie 2 min. apimant gitaros momentą kartu su antru vokalizu ir, žinoma, būgnų pasprogdinimu. Kažkada užlaikinau ir įvertinau 9, dabar duočiau 8 su silpnu pliusu.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Labai nenuostovus ir grėmėzdiškas instrumentalas, nors ir turi labai gerą centrinį rifą. Vis tik vystymo eigoje aš vis pasimetu ir neišlaikau dėmesio dėl to mėtymosi tarp skambesių ir ritmų.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2020 m. vasario 2 d. 08:21:51
lb patinka kad nedainuoja
____________________
Auka suprato kad nusikaltimo bendrininkus senokai pazinojo
2020 m. vasario 1 d. 21:59:56
Man nekliūna kompozicinis nepastovumas. Ypač kai žiūri koncertinį R40 įrašą ir gali stebėti instrumentų individualų indėlį. Silpniausia šio kurinio vieta yra atkarpa apie 3 min., kur Alekso solo tokia bevaisė, kad net negera, laimei, kad ir trumpam, paskaninta efektinga Pearto invazija. Visus trumpus solo pragrojimus reziumuoja Gedy vokalizas, labai vietoje ir šiam pilkokam, melodijos prasme, instrumentalui įneša šiek tiek žavesio. Pagrindinis gitarinis rifas tiesiog stumdymasis vietoj. Mano mėgstamiausia vieta apie 2 min. apimant gitaros momentą kartu su antru vokalizu ir, žinoma, būgnų pasprogdinimu. Kažkada užlaikinau ir įvertinau 9, dabar duočiau 8 su silpnu pliusu.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2020 m. vasario 1 d. 19:13:15
Labai nenuostovus ir grėmėzdiškas instrumentalas, nors ir turi labai gerą centrinį rifą. Vis tik vystymo eigoje aš vis pasimetu ir neišlaikau dėmesio dėl to mėtymosi tarp skambesių ir ritmų.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas