Nesuprantu, ar taip išreiškiama psichodelika, bet tas trūkčiojimas man asocijuojasi su grynu įrašo broku. Manau su šia daina Crimsonai perlenkė lazdą. Tik fleitos improvizacija kiek taiso padėtį. Kūrinys tik die hard fanams arba dar apsirūkusiems.
Prasta įrašo kokybė, lyginant su tuo, kurį aš turiu. Tiesiog vokalas modifikuojamas per vokoderį (ką naudojo ir įvairūs elektronistai, pvz tuo pat metu egzistavę Kraftwerkai, o pas King Crimson'us jau 1969-aisiais tai buvo naudojama - prisiminkime „21st Century Schizoid Man“). Čia sunkiai sekasi tai pavadinti psichodelika. King Crimson visgi talpinama į eksperimentinio roko lentyną, tai čia vienas iš tų atvejų, kada King Crimson viršijo visus limitus. Hardo fanams nepatiks, nes nėra jokio sunkumo, visos instrumentinės partijos palaidos - elektrinis pianinas, saksofonas ir fleita sau, gitara sau, bosas irgi improvizuoja. Tai pavadinčiau kažkokiu free experimental jazzrock, nes kūrinys tikrai velka stogą savo betvarke. Mėgstantiems įprastines struktūras perliukų King Crimson repertuare net neverta ieškot. Nors aš šitam kūriniui irgi nelabai simpatizuoju, kaip ir visas Lizard albumas man yra problematiškas ir labiausiai nesuprastas iš viso grupės repertuaro.
Nesuprantu, ar taip išreiškiama psichodelika, bet tas trūkčiojimas man asocijuojasi su grynu įrašo broku. Manau su šia daina Crimsonai perlenkė lazdą. Tik fleitos improvizacija kiek taiso padėtį. Kūrinys tik die hard fanams arba dar apsirūkusiems.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Ne tik, visos pasiūlytos dainos buvo melancholiškos. Išskyrus Sahjos. Nežinau ar Sahja yra siūlęs kada melancholišką dainą. Arba jei ji galėtų tokia būti, vis tiek skamba pakiliai.
Obtest? Po daug metų? Aš juos pernai Kilkim Žaibu mačiau ir net aprašiau kažkur čia music'e. Mane tas koncertas labiau dėl Juodvarnio domino, bet Juodvarnį mačiau prieš pusmetį gal, tai susilaikiau.
2015 m. spalio 1 d. 15:59:51
Prasta įrašo kokybė, lyginant su tuo, kurį aš turiu. Tiesiog vokalas modifikuojamas per vokoderį (ką naudojo ir įvairūs elektronistai, pvz tuo pat metu egzistavę Kraftwerkai, o pas King Crimson'us jau 1969-aisiais tai buvo naudojama - prisiminkime „21st Century Schizoid Man“). Čia sunkiai sekasi tai pavadinti psichodelika. King Crimson visgi talpinama į eksperimentinio roko lentyną, tai čia vienas iš tų atvejų, kada King Crimson viršijo visus limitus. Hardo fanams nepatiks, nes nėra jokio sunkumo, visos instrumentinės partijos palaidos - elektrinis pianinas, saksofonas ir fleita sau, gitara sau, bosas irgi improvizuoja. Tai pavadinčiau kažkokiu free experimental jazzrock, nes kūrinys tikrai velka stogą savo betvarke. Mėgstantiems įprastines struktūras perliukų King Crimson repertuare net neverta ieškot. Nors aš šitam kūriniui irgi nelabai simpatizuoju, kaip ir visas Lizard albumas man yra problematiškas ir labiausiai nesuprastas iš viso grupės repertuaro.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2015 m. spalio 1 d. 14:45:15
Nesuprantu, ar taip išreiškiama psichodelika, bet tas trūkčiojimas man asocijuojasi su grynu įrašo broku. Manau su šia daina Crimsonai perlenkė lazdą. Tik fleitos improvizacija kiek taiso padėtį. Kūrinys tik die hard fanams arba dar apsirūkusiems.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly