|
Į viršų
Copyright 2001-2026 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
Artimiausi įvykiai
Kas vyksta?
DjVaids
mėgsta
Guns N' Roses dainą
Since I Don't Have You
Sahja mėgsta The Magnetic Fields dainą I Can't Touch You Anymore
Sahja pakomentavo "Kill / Save" muzikos scenos veteraną
Sahja pakomentavo Albumų žaidimas: "Kill / Save''
Sahja pakomentavo Kokią dainą klausote šiuo metu?
DjVaids pakomentavo 2026 FIFA World Cup: totalizatorius
4Blackberry mėgsta State of Confusion
4Blackberry mėgsta The Kinks dainą State of Confusion
einaras13 mėgsta The Kinks dainą State of Confusion
einaras13 pakomentavo The Kinks dainą This Time Tomorrow
Sahja mėgsta The Magnetic Fields dainą I Can't Touch You Anymore
Sahja pakomentavo "Kill / Save" muzikos scenos veteraną
Sahja pakomentavo Albumų žaidimas: "Kill / Save''
Sahja pakomentavo Kokią dainą klausote šiuo metu?
DjVaids pakomentavo 2026 FIFA World Cup: totalizatorius
4Blackberry mėgsta State of Confusion
4Blackberry mėgsta The Kinks dainą State of Confusion
einaras13 mėgsta The Kinks dainą State of Confusion
einaras13 pakomentavo The Kinks dainą This Time Tomorrow
Pokalbių dėžutė
(Sorry, per mažai kas veikti turbūt)
22:07 -
4Blackberry
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
22:06 -
4Blackberry
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
21:58 -
einaras13
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
21:48 -
4Blackberry
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
Informacija
Šiuo metu naršo narių: 2
Neregistruotų vartotojų: 7603
Iš viso užsiregistravę: 73774
Naujausias narys: Estella222
Šiandien apsilankė: 271296
2018 m. gegužės 29 d. 17:43:50
Aš vis dar manau, kad šiame kūrinyje trūksta išbaigtumo. Bolero dalis tikrai galėtų būti ne tokia ilga (panašios pretenzijos kaip ir Moonchild dainai) - ji nebloga, bet per ilga. Galas po visų tų instrumentinių fejerverkų irgi toks keistokas. Bet ši daina turi labai daug pliusų: ji turi išbaigtą visai renesansinę atmosferą, Sinfield'o vaizdingas tekstas, joje iš instrumentinės pusės labai šaunių dalykų yra, ta pati Bolero, visas tas instrumentinis chaosas, kuris deda po The Battle of Glass Tears. Atsižvelgiant į tai, kad savo laiku tai buvo bene pirmasis tikrai progresyvus stambiametražis kūrinys, tai visai stipru. Parašysiu stiprų 9-etą.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2013 m. rugsėjo 12 d. 07:40:17
Beje, tai vienas pirmųjų progroko epic'ų. Pink Floyd'ų Atom Heart Mother yra instrumentinis, o Echoes jau vėliau. Van der Graaf'ų A Plague... pusmečiu vėliau. Yes savo Close to the Edge irgi išleido pusantrų metų vėliau. Kaip ir Jethro Tull A Passion Play. Taigi, galima pagirti King Crimson už rizikingą pabandymą
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2013 m. rugsėjo 12 d. 07:32:48
Antroji dalis: Bolero - the Peacock's Tale. Taip, ji svajinga, tačiau bent jau man nepalieka didelio įspūdžio.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2013 m. rugsėjo 12 d. 07:30:31
Šita patiko net labai. Kažkur penktoj minutėj triuba ar trimitas įveda svajingą melodiją, kurią toliau plėtoja fagotas?, saksofonas, pianinui lengvai džiazuojant, o bosui tyliai neskubiai duzgiant.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2013 m. rugsėjo 12 d. 07:26:58
The Battle of Glass Tears dalis yra labai puiki. Tokia rami, tyli, savotišką, šiek tiek niūrią atmosferą sudaranti. Ir po Big Top - gera instrumentinė partija. Šiaip Lizard nėra labai pavykęs King Crimson kūrinys, trūksta išbaigtumo. Bet aš jį mėgstu paklausyti ir jį vertinu.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas