| Pasiūlė | Daina | Mėgsta | |||
| einaras13 | IncommunicadoMarillion |
||||
| 4Blackberry | InmazesVOLA Kol kas įdomiausiai nuskambėjusi VOLA daina. |
||||
| Alvydas1 | Red MoneyDavid Bowie |
||||
| malia | I'm ReadyBryan Adams |
||||
| DjVaids | A Voice In The Dark (Version 2008)Fancy |
||||
| Sahja | Tik meilė atsakysAliukai |



2018 m. gegužės 29 d. 17:43:50
Aš vis dar manau, kad šiame kūrinyje trūksta išbaigtumo. Bolero dalis tikrai galėtų būti ne tokia ilga (panašios pretenzijos kaip ir Moonchild dainai) - ji nebloga, bet per ilga. Galas po visų tų instrumentinių fejerverkų irgi toks keistokas. Bet ši daina turi labai daug pliusų: ji turi išbaigtą visai renesansinę atmosferą, Sinfield'o vaizdingas tekstas, joje iš instrumentinės pusės labai šaunių dalykų yra, ta pati Bolero, visas tas instrumentinis chaosas, kuris deda po The Battle of Glass Tears. Atsižvelgiant į tai, kad savo laiku tai buvo bene pirmasis tikrai progresyvus stambiametražis kūrinys, tai visai stipru. Parašysiu stiprų 9-etą.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2013 m. rugsėjo 12 d. 07:40:17
Beje, tai vienas pirmųjų progroko epic'ų. Pink Floyd'ų Atom Heart Mother yra instrumentinis, o Echoes jau vėliau. Van der Graaf'ų A Plague... pusmečiu vėliau. Yes savo Close to the Edge irgi išleido pusantrų metų vėliau. Kaip ir Jethro Tull A Passion Play. Taigi, galima pagirti King Crimson už rizikingą pabandymą
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2013 m. rugsėjo 12 d. 07:32:48
Antroji dalis: Bolero - the Peacock's Tale. Taip, ji svajinga, tačiau bent jau man nepalieka didelio įspūdžio.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2013 m. rugsėjo 12 d. 07:30:31
Šita patiko net labai. Kažkur penktoj minutėj triuba ar trimitas įveda svajingą melodiją, kurią toliau plėtoja fagotas?, saksofonas, pianinui lengvai džiazuojant, o bosui tyliai neskubiai duzgiant.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2013 m. rugsėjo 12 d. 07:26:58
The Battle of Glass Tears dalis yra labai puiki. Tokia rami, tyli, savotišką, šiek tiek niūrią atmosferą sudaranti. Ir po Big Top - gera instrumentinė partija. Šiaip Lizard nėra labai pavykęs King Crimson kūrinys, trūksta išbaigtumo. Bet aš jį mėgstu paklausyti ir jį vertinu.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas