Charles R. Cross - "Sunkiau nei dangus" - visiems jau žinomą Kurto Cobaino biografiją...

Dan Brown - "Da Vinčio kodas" - irgi turbūt daugumas šią knygą žinote

''The sky above the port was the color of television, tuned to a dead channel.''

taip prasideda W. Gibson - Neuromancer. neseniai pradejau ir tik jau kai asaroti akys pradeda, dedu i sali. supratau pagaliau, man kaip zirafai per ilga kakla, 21 metu prireike, kad tos knygos, kurios neislenda is sarasu ''butina perskaityti'' istikruju yra butinos. ar bent yyyypac rekomenduotinos.

Paskui ir įspūdžiai šių įdomūs bus.

Nyce "Ecco Homo", Nyce "Apie Morales Genealogija", Franz Kafka "Pilis"

Kažkaip labai chaotiškai pastaruoju metu skaitau, į vienas knygas vis įsiterpia kitos, vienos skaitomos, bet atidėtos kokiam mėnesiui į šalį, kitos skaitomos tik troleibuse, dar kitos - tik prieš miegą, prie kitų prilimpu ir nepadedu, kol neperskaitau ir t.t.. Laukiu, kol pasibaigsiu visus darbus ir galėsiu normaliai, ramiai skaityti, o ne šokinėt kaip kažką išdegus.

Iš jau kuris laikas skaitomų, prie kurių šiuo metu pamažu vėl grįžinėju, į pabaigą eina Milorad Pavič „Antrasis kūnas“. Šis autorius mane žavi savo sugebėjimu pasakoti istorijas ir legendas, atrodo, net paprasčiausius įvykius pateikti taip, kad jautiesi įlipęs į stebuklinę pasaką ar bent jau lyg žvelgtum į kokią nors paslaptį slėpdamasis už užuolaidos.

Dar skaitau Gi de Mopasano apsakymų knygą „Mažoji Rok“, stiprūs emociškai tie jo apsakymai.

Kol kas visai užmečiau Fowles'o „Juodmedžio bokštą“, šiai knygai reikia daugiau dėmesio nei aš šiuo metu esu pajėgi skirti, tai atidėjau vasarai. Bet suintrigavo.

Ir kadangi pastaruosius mėnesius intensyviai leidau su Jolita Skablauskaite, tai netyčia į kuprinę įšoko dar ir jos eilėraščių knygelė „Šviesa, tyla ir ilgesys“. Tai po truputį tyliai skaitinėju, visai kitaip autorė atsiskleidžia.

Tai tiek, bet čia jau ganėtinai normaliai, buvo ir daugiau susidėję, bet susikaupiau ir užbaigiau, ir vertėjo.

Pascal Bruckner - Amžinoji euforija: esė apie prievolę būti laimingam.

//

Labai nebloga raštliava.

Argumentuota ir pažnaibanti smegenų vingius.

Kazkaip kvaila jei sakyciau kokia knyga skaitau. Skaitau idomai asmenine knyga. Surista su muzikos pasauliu.

Ansktesni Rasputina dar nebaigiau skaityti, nieko pribres laikas manau vel paimsiu i rankas.

The Brothers Karamazov - Fyodor Dostoevsky

daugybe parasytu sakiniu man atrode gana naivus ir neoriginalus, ir tik po puses, kazkur, knygos, daeeejo, kad viskas kas is pradziu susiskaite kaip nuvalkiotos mintys, tokios pasirode tik todel, kad jo zodziai cituojami jau meleona metu, o taip ir patys tobuliausi dalykai nesunkiai praranda savo verte.

“If he's honest, he'll steal; if he's human, he'll murder; if he's faithful, he'll deceive.”

Šatrijos Ragana "Sename dvare" ... kažkokia nuobynė, labai nesiskaito, bet reikia perskaityti mokyklai :(

Aš irgi tik tų 3 neskaičiau :D

Va, kaip tik tų trijų išleistų pirmiau ir nežinojau, bei nesu skaitęs. Jau galvojau, kad viską Remarko perskaičiau, bet pasirodo, kad dar yra ką skaityti :).

Vis gi 4oji :D. pirma išleista 1919m. ("Svajonių kambarys").

Tikrai ne. Trečioji arba ketvirtoji (pirmas variantas labiau). Pirmoji, kiek pamenu, pasirodė iš kart po karo. 

Aš skaičiusi "Stotis ties horizontu" - perskaičiau, ir tiek žinių.

O kitos knygos, vienaip ar kitaip, jėga. Ypač "Kelias atgal". Na, nebloga ir "Naktis Lisabonoj". Patartina skaityt prieš miegą.

Ne, tiesą sakant tokios negirdėjau net. O tai VFNN ne pirmoji jo knyga?

"Stotis ties horizontu" skaitėi? Aš pradėjau, bet neįveikiau. Neužkabino. Per ilgi, nieko nesakantis gamtos aprašymai, lėtas tempas... Myliu tik jo kūrinius nuo VFNN. 

Kadangi visos dabar skaitomos knygos yra labai skirtingos, tad ne.

To paties Remarko, apie kurį čia taip kalbama, "Vakarų fronte nieko naujo". Šimtas metų jau kaip norėjau ją paskaityt, ir tik dabar pasiėmiau. Ir dar savo eilės laukia jo "Juodasis obeliskas"

Pasakyk blogą Remarko knygą. Nerasi ;).

Nesimaišo? 

O Remarko ši, tai viena jo geriausių