reikia moket dziaugtis gyvenimu ir nebus del ko skustis ir dejuot.....
wat.... galvas aukstyn... ir napamirstam sypsotis...

gyvenima kuriat patys.tai kame bedos?

Gyvenimas tai sudas man jis nepatinka, labai noreciau atsidurti pomirtiniame bet manau kad ten ne ka geriau... gyvenimas turbut iliuzija, ir pragaraas, o smagumo cia nematai jokio, o siaip manau kasd viskas cia yra isgalvota....va

Gyvenimas...Nezinau, kas jis...jo neuzuosi...jo neparagausi...jo nepaliesi...bet jei pasistengsi galesi juo megautis. Ta tai tikrai zinau. Ir nezinau ar tai liuzija, ar tai tik ilgas sapnas is kurio as niekaip pabusti negaliu? Nezinau ar gyvenimas yra trumpas ar ilgas, tiesiog zinau, kad as gyvenu... Aš toks pats, kaip ir tu - toks pats mažas mažytis žmogus pasiklydęs didelėje minioje. Sunku rasti išėjimą, tačiau dar sunkiau rasti, tą, kuris išeis kartu su tavim... Ir visiškai nesvarbu ar toje minioje rasi vaikiną, merginą, draugą, draugę, tik labai svarbu žinoti, kad toje minioje yra žmonių, kurie nenori, kad tu surastum savo laimę. Yra tokių žmonių, kurie gali padaryti viską, viską, kad tik tu pasiklystum, o gal ir žūtum toj begalinėj minioj... Ir visoj šioj kvailystėj prieskonius maišo, ne joje esantys žmonės, o tas apie kurį mes tik spėliojame, tas, kurio mes nė vienas nepažįstame... Kartais jis į tą vietą, kurioje tu stovi įberia žiupsnelį saldaus cukraus- sėkmės, o kartais karčių pipirų- nelaimių. Tačiau tik sumaišius šiuos prieskoniu gali surasti tikrą laimę. Ji netoli – apsidairyk, gal ji jau čia, bet tu jos nepastebi? Įsižiūrėk į tą žmogų, kuris taip žiūri į tave, ir gal tada suprasi, kad pagaliau suradai išėjimą iš klaidinančios minios, kurį tau parodė žmogus į kurį pagaliau atsisukai... Stai kas yra gyvenimas-didele klaidi minia...

man visas sis gyvenimas px,nes gyveni,tam kad kazkas tave pagimde ir be jokios prasmes...

o pagal budizma visas gyvenimas yra kancia...

siap as manau kad sis pasaulis yra tik materealinis.mes ce esame kad atliktumeme savo misja zemeje.pavizdziui kaip ir tie budistai juk jie nekaupia turtu.jie nori islaisvinti savo vidine energije.bei medituodami pasiekti "dzin" tikraji musu pasauli.juk budistai tik valgo maista mrdituoja.vinas rusas babuves ten venolyne 7 metus sake kad jie viska mokinasi ginybos ir gerio tikslams.nes jei jie tai padauduotu piktui zeme taptu pragaras.isivaizduoki kad ten stovi zmogaus dydzio vaza ir tas mokytojas kuris moke ta rusa vien minties galia sudauzo ta vaza is vidaus.

kvaka siaip protingai sneki taciau tau lengva kalbet...

Isiznybk, isipjauk.. Jauti ka nors? Jeigu taip, tai kaip tai gali but netikra?
Pasigilinkim i savoka Iliuzija.
Iliuzija - klaidingas tikroves suvokimas, jutimu apgaule, neivykdoma svajone, nepagrista viltis.
Taigi mastant, kad kiekvienas zmogus suvokia gyvenima savaip, tai taip, vieno kitam zmogui atzvilgiu gyvenimas yra iliuzija.
Netikiu nei rojum, nei pragaru, todel nutylesiu apie juos.
O siaip gyvenimas kiekvieno skirtingas. Ir priklauso tik nuo jo pacio!
Todel jeigu kas nors blogai, tai nereik zliumbt, zyzt ir rekt ant visu, o KEIST ka nors, ir neaiskint, kad esi pats nelaimingiausias ir nieko neimanoma padaryti. Visda gali buti dar blogiau.
Mirtis? Ji visus zavi savo paslaptingumu, bet ateis laikas ir suzinosi.
Jeigu po mirties buna tikrasis gyvenimas ir pasaulis, tai kas atsitinka zmogui kuris mire tame "tikrame pasaulyje"? Atgal sugrizta? ;]]

Ech,kaip man keista,kad daug kam atrodo,kad wa - po mirties geriau bus...Tai davai issizudom ir bunam laimingi,jei taip lengva...Ko cia laukt mirties,kentet...?
Gyvenimas yra didziausia dovana - nemaloni ar maloni tai jau mes patys galime sprest..bet apmaudu,kad dauguma zmoniu,manau, isitikejo,kad gyvenimas yra shudas...Juokingiausia,kad taip sako dar vaikai,paaugliai,galu gale tie,kuriem pasimaise akmenukas...Wa,manes tevai neleido pas drauge - gyvenimas jaw shudas?Kaip lengva viska paleist is ranku paciam,o kaltint Gyvenima...tik kai padarysi viska ir dar daugiau galesi sakyt,kad gyvenimas yra shudas,jei niekas neitaiso,nors viskas kas imanoma isbandyt..zodziu,as kaip visada sumaliau savo kelias mintis...
Nu zodziu,mano nuomone gyvenimas yra gyvenimas (gili mintis..) o kiek ju yra,kas yra po ju - suzinosim kai ateis laikas ir vsio.

galit manim netiket bet as vienam straipsni skaiciau sename zurnale zmogus tai ten buvo straipsnis poltergeistas aisku cia nieprieko bet taigi ten parasyta kad jai atomai jungtusi su molekulem (aisku per daug moksliskai skamba) tada mes galetumeme pamatyti poltergeista, bet mes jo nematome nes jo garsai ir veiksmai sklinda is visai kitur... o sapnai yra veiksmas kuri mes darome bet kazkur kitur , kitame gyvenime ir viskas tai vyksta

Jo nusiskekejo Mopey
Jeigu gyvenimas yra iliuzija,
Tai skausma mes kartais jauciame labai jau tikroviska...

MAN ATRODO (pabrėžiu dar kartą - MAN ATRODO), kad nusišneki. Kokia dar iliuzija? Iš ko sprendi, kad čia viskas netikra? Ir beje, jeigu tai iš galvota, tai KAS tada yra tas protinguolis, kuris visą tai sukurpė, negi tu pati? Tai aš galiu kitaip tą tavo teoriją paanalizuoti. O kas jeigu tu jau mirus ir TAI yra realybė? Iš kur tu dabar gali žinoti? Ai, tiesa yra vienas būdas - nusižudyti ir išsiaiškinti.
Aš neturėdama ką veikti ir ne tokių nesąmonių galiu prisigalvoti. Su savo lakia fantazija galėčiau būti pigių fantastinių romaniūkščių rašytoja... pfff... Bet, at least, aš suprantu, kad visą tai yra mėšlas ir toks filosofavimas nieko gero neduoda. Manau, kad gyvenimas yra realus. O kodėl turėčiau kitaip manyti, koks jis dar galėtų būti? Viskas, ką aš jaučiu savo penkiais pojūčiais yra realu, logiška ir paaiškinama. Jokios mistikos. Gyvenimas, nei pragaras, nei rojus, o viskas viename katile. Šašiau šia temą rašynį neseniai ir turėjau laiko pagalvoti (na, kadangi rašinys buvo mokyklinis, tai aišku šiek perdėtas ir per saldus, bet vistiek...) Žmogus džiaugiasi gyvenimu ar ne, labai priklauso nuo jo pačio. Žinoma, yra daug išorinių priežasčių, bet 50% (jei ne daugiau) savijauta priklauso nuo pačio žmogaus. Jei jam patinka būti užsidepresinusiam - jis toks ir bus, jei jis silpnas, nekovingas, bailys ir t.t. - nieko keisto, kad leingvai pasiduos liūdesiui. O jei žmogus nori tikrai džiaugtis gyvenimu, jis suras tam būdą. Gal tas būdas bus kvailas ir paviršutiniškas kaip vakarėliai, alkoholis, seksas ir t.t., gal gilesnis. Bet jei žmogus tikrai nori, ko nors daugiau, jis gaus. O jeigu jis tik stena, koks jo blogas gyvenimas ir nesiima veiksmų, tai jau yra tingėjimas, dėmesio ieškojimas arba paprasčiausiai nėra taip blogai tik žmogus nežino, kuo užsiimti ir per daug vaidina.
Mane aplamai užknisa perdėtas romantizavimas visko. Aš šiaip nesu nusiteikusi prieš romantiką, bet kai pamatau, kad žmonės nesveikai svaigsta apie gražius pasaulius, iliuzijas ir dar velniai žino ką, paima nervas ir norisi viskam prieštarauti. Kas per daug, tas nesveika.

gyvenimas-kelias,kurio iki galo nei vienas zmogus nenueina.as kalbu apie dvasini,protini ir fizini tobulejima.as ne apie mirti.gyvenimas-tai kopimas aukstyn,tarsi i kalna,arba kritimas zemyn,ziurint koki kleia pasirinksi.bet kokiu atveju-gyvenimas toks sudetingas,kad ne zmogaus protui suvokti visas jo tiesas,subtilybes ir visa kita...o noreciau suprasti...

Gyvenimas tai kelias...
Man patinka gyvenimas ir noriu gyventi ilgai ir laimingai vot.
Jeigu yra problemu, tai naturalu, visada po blogu dienu ateina geresnios. Kaip sako mano tievas - Zebra.
Ir niera cia ko liudet, reike jo dziaugtis, galva i virsu ir i prieki. viskas bus ok

gyvenimas tai yra zmoniu kancia jie gyvena kad kentetu kad dziaugtusi kad verktu kad linksmintusi ir kad pasene galetu pasakyti as gyvenau.tai gyvenimas yra toks dalykas kuri gali nutraukti bet negali jo vel surist gali ji sudauzyt bet poto bus labai sunkiai ji vel suklyjuot...

Man atrodo kad nei wienas zmogus negaletu atsakyti i klausima kas yra gywenimas..

Gyvenimas yra grazhus...

tu tikrai karshchiuoji

Kas butu jeigu butu...Nu tai butu tas kas butu, o jeigu nebutu vadinasi nebutu kaip praskaidrintas skaidralas, kurio tu dar neskaidrinai, bet jis vis tiek islieka skaidrus, kad ir kaip tu beskaidrintum...

visiems pasitaiko