Aš Gazebo žinau nuo vaikystės, mano mama labai mėgsta jį (ir specifiškai jo didžiausią hitą I Like Chopin). Aš truputį su skepticizmu visą laiką žiūrėjau į pernelyg romantizmu perdvelkusią I Like Chopin natūrą, nors dabar tą dainą vertinu daug geriau, visgi stiprią melodiją pianinui ir gerą sintezo pritarimą turinti daina. Bet vėliau išgirdau Masterpiece, kuri man savotiškai reabilitavo Gazebo. Nors niekada nepasirūpinau daugiau panagrinėti jo debiutinį albumą ir kitus kūrinius, gal kada reikėtų tą padaryti.
Masterpiece dainoje mane žavi ryški samplaika tarp new wave'iško sintezo ir ritmo beigi vėlgi šiek tiek romantizmu dvelkiančio pianino. Skamba gana dichotomiškai, kontrastingai, bet dainos epicentre slypi gera, įsimintina melodija. Vienintelis šio kūrinio minusas tas, kad man pritrūksta kulminacijos, bet čia vėlgi, new wave'o inspiruotas sprendimas matomai. Todėl kol kas esu dainai parašęs stiprų 9-etą.
O dar idomesnis jo klipas yra jo dainos Lunatic. Ir su daina neprasauta
Aš Gazebo žinau nuo vaikystės, mano mama labai mėgsta jį (ir specifiškai jo didžiausią hitą I Like Chopin). Aš truputį su skepticizmu visą laiką žiūrėjau į pernelyg romantizmu perdvelkusią I Like Chopin natūrą, nors dabar tą dainą vertinu daug geriau, visgi stiprią melodiją pianinui ir gerą sintezo pritarimą turinti daina. Bet vėliau išgirdau Masterpiece, kuri man savotiškai reabilitavo Gazebo. Nors niekada nepasirūpinau daugiau panagrinėti jo debiutinį albumą ir kitus kūrinius, gal kada reikėtų tą padaryti.
Masterpiece dainoje mane žavi ryški samplaika tarp new wave'iško sintezo ir ritmo beigi vėlgi šiek tiek romantizmu dvelkiančio pianino. Skamba gana dichotomiškai, kontrastingai, bet dainos epicentre slypi gera, įsimintina melodija. Vienintelis šio kūrinio minusas tas, kad man pritrūksta kulminacijos, bet čia vėlgi, new wave'o inspiruotas sprendimas matomai. Todėl kol kas esu dainai parašęs stiprų 9-etą.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
Tai niekas netrukdo. Nėra ir labai didelė diskografija studijinių albumų. O man vis dar reikia normaliai perklausyti visus klasikinius, kurių gal nei vieno albumo normaliai taip ir neperklausiau. Bitlai, Rolling Stones, Kinks...
Man reiktų kažkada pradėt santykius su Wings. Visuomet Wings turėjau omeny kaip mane labiau dominantį projektą negu patys bitlai, bet vis kažkur kitur dėmesys nukrypsta. Bet neabejoju, jog Wings kataloge rasčiau nemažai ką sau artimo.
2024 m. lapkričio 5 d. 04:32:29
O dar idomesnis jo klipas yra jo dainos Lunatic. Ir su daina neprasauta
____________________
Auka suprato kad nusikaltimo bendrininkus senokai pazinojo
2024 m. lapkričio 4 d. 18:51:04
Aš Gazebo žinau nuo vaikystės, mano mama labai mėgsta jį (ir specifiškai jo didžiausią hitą I Like Chopin). Aš truputį su skepticizmu visą laiką žiūrėjau į pernelyg romantizmu perdvelkusią I Like Chopin natūrą, nors dabar tą dainą vertinu daug geriau, visgi stiprią melodiją pianinui ir gerą sintezo pritarimą turinti daina. Bet vėliau išgirdau Masterpiece, kuri man savotiškai reabilitavo Gazebo. Nors niekada nepasirūpinau daugiau panagrinėti jo debiutinį albumą ir kitus kūrinius, gal kada reikėtų tą padaryti.
Masterpiece dainoje mane žavi ryški samplaika tarp new wave'iško sintezo ir ritmo beigi vėlgi šiek tiek romantizmu dvelkiančio pianino. Skamba gana dichotomiškai, kontrastingai, bet dainos epicentre slypi gera, įsimintina melodija. Vienintelis šio kūrinio minusas tas, kad man pritrūksta kulminacijos, bet čia vėlgi, new wave'o inspiruotas sprendimas matomai. Todėl kol kas esu dainai parašęs stiprų 9-etą.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas