Per dešimt metų nuo praėjusio komentaro susiformavo truputį stipresnės nuomonės:

Iki maždaug 63-iųjų nelabai ką žinau, nedrįstu komentuot.

1963-1970 periodą vertinu gerai, ypač dėl Kalifornijos ir Britanijos psichodelinio roko scenų. Tiesa, Bitlomanija man vis dar yra muzikos istorijos mįslė – turbūt turėčiau atsidurti tuo laikmečiu atitinkamoje vietoje, kad man cinktelėtų.

1971-1980 – mėgstamiausias muzikos istorijos dešimtmetis. Progresyvus rokas, disko muzika man atrodo kaip pažangesnė generinės pop muzikos versija, nemažai artroko/folkroko užuominų klasikinėje roko muzikoje, sunkaus roko ir sunkaus metalo užgimimas. Taip pat gana populiari buvo funk stilistika James Brown, Parliament ir kitų veikėjų dėka.

1981-1990 – vertinu šį dešimtmetį labiau prastai nei gerai. Šiame dešimtmetyje galutinai realizavosi muzikos komercializavimo idėja, todėl pop muzikoje prasidėjo štampų kalvystė pagal prodiuserių / muzikos seller'ių viziją, atlikėjų originalumas buvo užgožtas. Tai akivaizdu iš to, kad roko muzikos skambesys priartėjo prie pop muzikos, funk ir disco nuėjo į paraštes. Naujoji heavy metal karta, grunge scena, ankstyvasis repas, progresyvaus metalo užgimimas buvo šiek tiek šviežesni gūsiai, kurie bent kažkiek atsvėrė kūrybinę krizę pop muzikoje.

1991-2000 – šią epochą vertinu gerai. Alternatyvios muzikos scenoje įvyko svarbių proveržių, underground'as eksperimentuot pradėjo kaip niekad. Iškilo dance (šokių), house muzika ir šiaip labai smarkiai išsišakojo elektroninės muzikos subžanrai (pagaliau buvo galima aiškiai apibrėžti, kas yra techno, IDM, trip-hop etc.). Progresyvus metalas pasiekė piką, šiek tiek atgijo ir progresyvus rokas. Pop muzikos žvaigždės nebijojo eksperimentuoti su elektronika ir alternatyva (Bjork, Madonna, Janet Jackson, Alanis Morrissette tokie akivaizdesni pavyzdžiai). Nors visų tų berniukų ir mergaičių ketvertukų ir penketukų iškilimas uždavė gan prastą toną tolimesnei pop muzikos evoliucijai. Repo muzika pasiekė piką šio dešimtmečio pradžioje, bet palaipsniui pradėjo stagnuoti.

2001-2010 – prasčiausia epocha šiuolaikinei muzikai. Nepadeda ir tai, kad tuo metu buvau vaikas ir kaip tik turėjau, pagal visas gyvenimo taisykles, prijausti nostalgiją ir adaptuotis prie šios muzikos. Nostalgiją labiau jaučiu tai muzikai, kuri buvo pagaminta dar prieš mano gimimą. Šiame dešimtmetyje vėl įvyko visų stilių suartėjimas link pop muzikos. Roko muzika priartėjo prie poproko ir taip iki šiol jai nepavyko reabilituotis. Dar didesnė tragedija turbūt ištiko repo muziką – patapo madinga kolaboruoti su pop žvaigždėmis ir taip repo muzika beveik mirė. Arba atsirado labai daug netalentingų reperių su visokiais lil pseudonimo priekyje beigi netalentingų repo muzikos prodiuserių, kurie nusprendė jaunimui diktuoti toną, jog repo muzika tėra bytas ir keiksmų bei gangsta mentaliteto manifestas. Nors visi, kas bent kažkiek žino apie repo muzikos istoriją, žino, kad šis stilius prasidėjo kaip daug platesnis ir gilesnis kultūrinis judėjimas. Pati pop muzika patapo super generiška. Visa gera to laikmečio muzika yra gana giliai paraštesė įtakos ir populiarumo prasme.

2011-2020 - sakyčiau, kad tai yra praeitojo dešimtmečio tąsa. Pop muzika toliau stagnavo, nors atsirado originalesnių žiburėlių kaip Adele, Sia, Lana Del Rey, tačiau sakyti, kad šios atlikėjos iš esmės transformavo pop muziką, būtų gerokai per naivu. Dešimtmečio pabaigoje kokybiškesnius pop muzikos standartus pasiūlė The Weeknd, Bruno Mars, nors tie kokybės standartai, sakyčiau, dar nepriauga net prie 9-ojo dešimtmečio kai kuriomis prasmėmis. Repo muzika toliau yra pusiau lavono stadijoj – priviso dar daugiau visų lil, mumble rap atšaka yra tiesiog didelis repo muzikos parazitas. Roko muzika irgi tėra popsas su lengvais gitarų pragrojimas. Indie roko scena irgi turi savitą, labai apribotą požiūrį į roko muzikos standartą ir todėl situacijos negelbėja. Šios epochos svarbiausias proveržis yra technologinis – stream'inimo įsigalėjimas, kuris sumažino prarają tarp populiarių ir nepopuliarių atlikėjų. Visgi kokybė labiau pasiliko nepopuliariųjų pusėje ir į kitą barikadų pusę taip ir neprasiveržė. 

2021- – dar per anksti spręsti, nematau jokių esminių tendencijų.

Išvada: mėgstamiausias dešimtmetis yra 8-asis (1971-1980). Antroje vietoje: 10-asis (1991-2000). Prasčiausias dešimtmetis: šio amžiaus 1-asis (2001-2010).

1997 isejau is mokyklos, pasidare daug laiko. 

2007 mazdaug muzika tapo biski labiau pasiekiama, atsirado britpop atgimimas. 

1968 buvo hipiu laikai, kas as ir esu. 

2017-2022 music sucks big big dingadong... :(

1236

1967

1968

1969

2006

2007

2008

1997

1969-1978 metai. Virė tada mano mėgstamiausias stilius - progresyvusis rokas. Ir iš tikro tame laikotarpyje buvo pagaminta daugybė man iki šiol mėgstamos klasikos.

Patys mieliausi bus turbūt 1971-ieji metai. Dėl šių albumų: