July Morning

Diskusijos

0

Kas man klasikinę roko muziką išskiria iš šiuolaikinės, tai nemenkas rėmimasis į klasikinės muzikos elementus. Būtent tai man klasikinę roko muziką ir padaro patrauklesnę, net jei šiais laikais yra labai talentingų muzikantų ir labai talentingų grupių. Bet labai retas išdrįsta padaryti kažką tokio, kas yra šioje dainoje. Aš net nekalbu apie įstabaus grožio pagrindinę temą ir melodiją. Aš kalbu apie paskutines keturias dainos minutes, kuri iš esmės yra dvibalsė gitaros ir vargonų fuga. 21 a. muzikoje tokios konstrukcijos išskirtinai retos, net toje muzikoje, kurią mes pagal jos visas charakteristikas esame įpratę klasifikuoti kaip progresyvųjį roką. 

Kalbant apie šiuolaikinius laikus - tikrai ne, nes niekas nebevysto progresyviojo roko, kuriame būtų vargonų partijos, ir tikriausiai kol kas to nebeturėsim. Ir jei taip ir kurtų, juk niekam nebeįdomu būtų, visi pavergti pop muzikos aistrų. Bet iš senųjų yra vargonininkų. Kad ir tas pats Hugh'as Banton'as (iš Van der Graaf Generator) puikiai ir aktyviai iki šiol groja, su grupe leidžia albumus, kur vargonų partijos nelieka nepastebėtos.

July Morning (grįžus į tema) išties yra graži. Progresyviosios muzikos grožis įsikūnijęs šioje dainoje, kuri yra tapusi pačia nerealiausia nerūdijančia klasika ir ji nenublanks per amžių amžius, kas ją dar atsimins. Tikras šedevras tiek instrumentine, tiek kūrybine prasme. Puiki. 10 balų