Kas man klasikinę roko muziką išskiria iš šiuolaikinės, tai nemenkas rėmimasis į klasikinės muzikos elementus. Būtent tai man klasikinę roko muziką ir padaro patrauklesnę, net jei šiais laikais yra labai talentingų muzikantų ir labai talentingų grupių. Bet labai retas išdrįsta padaryti kažką tokio, kas yra šioje dainoje. Aš net nekalbu apie įstabaus grožio pagrindinę temą ir melodiją. Aš kalbu apie paskutines keturias dainos minutes, kuri iš esmės yra dvibalsė gitaros ir vargonų fuga. 21 a. muzikoje tokios konstrukcijos išskirtinai retos, net toje muzikoje, kurią mes pagal jos visas charakteristikas esame įpratę klasifikuoti kaip progresyvųjį roką.
Klasika!Deja,dabar jau nieks vargonais taip nebegroja....
Kalbant apie šiuolaikinius laikus - tikrai ne, nes niekas nebevysto progresyviojo roko, kuriame būtų vargonų partijos, ir tikriausiai kol kas to nebeturėsim. Ir jei taip ir kurtų, juk niekam nebeįdomu būtų, visi pavergti pop muzikos aistrų. Bet iš senųjų yra vargonininkų. Kad ir tas pats Hugh'as Banton'as (iš Van der Graaf Generator) puikiai ir aktyviai iki šiol groja, su grupe leidžia albumus, kur vargonų partijos nelieka nepastebėtos.
July Morning (grįžus į tema) išties yra graži. Progresyviosios muzikos grožis įsikūnijęs šioje dainoje, kuri yra tapusi pačia nerealiausia nerūdijančia klasika ir ji nenublanks per amžių amžius, kas ją dar atsimins. Tikras šedevras tiek instrumentine, tiek kūrybine prasme. Puiki. 10 balų
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
Tai niekas netrukdo. Nėra ir labai didelė diskografija studijinių albumų. O man vis dar reikia normaliai perklausyti visus klasikinius, kurių gal nei vieno albumo normaliai taip ir neperklausiau. Bitlai, Rolling Stones, Kinks...
Man reiktų kažkada pradėt santykius su Wings. Visuomet Wings turėjau omeny kaip mane labiau dominantį projektą negu patys bitlai, bet vis kažkur kitur dėmesys nukrypsta. Bet neabejoju, jog Wings kataloge rasčiau nemažai ką sau artimo.
Kažin ar uždėjus šauktuką pavadinime pasitaisytų. Nes šauktukas ir turėtų būti pagal viską. O gal jis buvo išimtas su priežastim... Hm, įdomus mistinis detektyvas.
2026 m. sausio 12 d. 19:37:52
Kas man klasikinę roko muziką išskiria iš šiuolaikinės, tai nemenkas rėmimasis į klasikinės muzikos elementus. Būtent tai man klasikinę roko muziką ir padaro patrauklesnę, net jei šiais laikais yra labai talentingų muzikantų ir labai talentingų grupių. Bet labai retas išdrįsta padaryti kažką tokio, kas yra šioje dainoje. Aš net nekalbu apie įstabaus grožio pagrindinę temą ir melodiją. Aš kalbu apie paskutines keturias dainos minutes, kuri iš esmės yra dvibalsė gitaros ir vargonų fuga. 21 a. muzikoje tokios konstrukcijos išskirtinai retos, net toje muzikoje, kurią mes pagal jos visas charakteristikas esame įpratę klasifikuoti kaip progresyvųjį roką.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2012 m. birželio 12 d. 23:42:33
Kalbant apie šiuolaikinius laikus - tikrai ne, nes niekas nebevysto progresyviojo roko, kuriame būtų vargonų partijos, ir tikriausiai kol kas to nebeturėsim. Ir jei taip ir kurtų, juk niekam nebeįdomu būtų, visi pavergti pop muzikos aistrų. Bet iš senųjų yra vargonininkų. Kad ir tas pats Hugh'as Banton'as (iš Van der Graaf Generator) puikiai ir aktyviai iki šiol groja, su grupe leidžia albumus, kur vargonų partijos nelieka nepastebėtos.
July Morning (grįžus į tema) išties yra graži. Progresyviosios muzikos grožis įsikūnijęs šioje dainoje, kuri yra tapusi pačia nerealiausia nerūdijančia klasika ir ji nenublanks per amžių amžius, kas ją dar atsimins. Tikras šedevras tiek instrumentine, tiek kūrybine prasme. Puiki. 10 balų
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2010 m. lapkričio 16 d. 18:52:20
____________________
Now they see what will be, blinded eyes do see
2010 m. rugpjūčio 9 d. 16:16:48
____________________
Screw you guys... I'm going home!
2009 m. spalio 26 d. 20:37:52
____________________
M.P.-M.T.
2009 m. gegužės 22 d. 13:50:38