Jau aš galvojau, kad studijinio įrašo galinė partija yra absoliutus briliantas Camel diskografijoj (jei reiktų išrinkti dvi geriausias Camel istorijos minutes, imčiau turbūt ne Lady Fantasy pabaigą, bet The White Rider pabaigą). Nu bet šitam koncertiniam įraše išvis atsiveria kosmosas nuo 6:20 iki galo. Dievinu grupes, kurios daro kažką kitaip koncertuose nei studijoje ir ypač dievinu, jei tai puikiai pavyksta.
Nuo 50 sekundės Procesion sukelia įspūdį, lyg žiūronu sufokusuotum vaizdą iki ryškaus ir minioje jau galėtum įžiūrėti paskyrus žmones. Nuo antros minutės, The White Rider dalis lėta gitaros melodija ir klarneto, ko gero išgauto sintezatoriumi, garso žavesys užspaudžia kvapą ir tuoj pat greitoji dalis mesteli aukštyn, lyg ant šoliuojančio arklio. Toliau dedasi stebuklai. Klausykis ir fantazuok.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Viena geriausių dainų iš Camel repertuaro. Graži melodija, net ir solo tokie slopios nuotaikos. Pabaiga labai jau patinka, klavišinių darbas nemažas. Puikiai...
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
Tai niekas netrukdo. Nėra ir labai didelė diskografija studijinių albumų. O man vis dar reikia normaliai perklausyti visus klasikinius, kurių gal nei vieno albumo normaliai taip ir neperklausiau. Bitlai, Rolling Stones, Kinks...
2020 m. birželio 22 d. 13:52:52
Jau aš galvojau, kad studijinio įrašo galinė partija yra absoliutus briliantas Camel diskografijoj (jei reiktų išrinkti dvi geriausias Camel istorijos minutes, imčiau turbūt ne Lady Fantasy pabaigą, bet The White Rider pabaigą). Nu bet šitam koncertiniam įraše išvis atsiveria kosmosas nuo 6:20 iki galo. Dievinu grupes, kurios daro kažką kitaip koncertuose nei studijoje ir ypač dievinu, jei tai puikiai pavyksta.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2018 m. rugpjūčio 4 d. 06:56:02
Nuo 50 sekundės Procesion sukelia įspūdį, lyg žiūronu sufokusuotum vaizdą iki ryškaus ir minioje jau galėtum įžiūrėti paskyrus žmones. Nuo antros minutės, The White Rider dalis lėta gitaros melodija ir klarneto, ko gero išgauto sintezatoriumi, garso žavesys užspaudžia kvapą ir tuoj pat greitoji dalis mesteli aukštyn, lyg ant šoliuojančio arklio. Toliau dedasi stebuklai. Klausykis ir fantazuok.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2013 m. spalio 22 d. 17:18:53
Daina apie burtininką Gandalfą iš J.R.R. Tolkien pasaulio. Kas skaitė knygas arba bent žiūrėjo filmus, supras tai iš antrojo stulpelio.
____________________
bacon
2012 m. rugsėjo 28 d. 13:04:56
Viena geriausių dainų iš Camel repertuaro. Graži melodija, net ir solo tokie slopios nuotaikos. Pabaiga labai jau patinka, klavišinių darbas nemažas. Puikiai...
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas