Atsiprašau, kad sureaguoju į komentarą tik po 10 metu, labai teisingi žodžiai, nes gyveni tai dėl kitų, ne dėl savęs, nes kokia žyme paliksi, toks ir numirsi! 

Paul McCartney: "Ob La Di, Ob La Da"

Rear Window (1954), Jeff: ,,...I need a woman who's willing...to go anywhere and do anything and love it...''

Nietzsche said: ''Man's maturity: to have regained the seriousness that he had as a child at play.''

https://vmarkus.lt/megstamiausi/20-haruki-murakami-citatu-apie/

"Žmogaus gyvenimo laikas - tik akimirka, jo esmė - nuolatinis tekėjimas, pojūčiai - migloti, viso kūno sandara - pasmerkta suirti, siela - klaidžiojanti, likimas - neįžvelgiamas, šlovė - nepastovi. Trumpai sakant, kas priklauso kūnui, yra kaip tekanti upė, o tai, kas priklauso sielai, yra sapnas ir migla."

- Markas Aurelijus

"Gyventi su savo aistromis reiškia sykiu gyventi su savo kančiomis, kurios yra jų atsvara, korekcija, pusiausvyra ir atlyginimas. Kai žmogus išmoksta - ir ne popieriuje - likti vienas su savo kančia, įveikti norą nuo jos pabėgti, iliuziją, kad gali ja "pasidalyti" su kitais, jau nebedaug ko lieka mokytis" (A. Camus)

"Jeder ist der Andere und Keiner er selbst" (M. Heidegger)

Filosofijos priedermė yra sklaidyti per klaidą gimusias iliuzijas. (Kantas / Murakami)

England has no kidney bank, but it does have a Liverpool. 

Crude not fair game.

Coelho yra jau XXI a., jis tėra pasekėjas anksčiau buvusių filosofų, nors jų dėka turbūt įnešė ir kažką naujo. Juo iš filosofinės pusės neteko domėtis. O Nyčė iš esmės net nėra originalus filosofas, nes jis rėmėsi tokių kaip Kantas, Šopenhaueris ir ypač Larošfuko, kurį vis minėdavo vienoj savo knygoj, mintimis, taigi nieko keisto, jeigu atrodo jau kažkur girdėta. Apie Larošfuko beje, visai įdomu:

*suklydau, Nyčė nesekė Kantu, jis kaip tik buvo jo opozicijoje, ypač kalbant apie moralę.

Vienos citatos skamba kaip P.Coelho: Without music, life would be a mistake arba there is enough love and kindness in the world to waste it for those who do not deserve love.. kitos: I cannot believe in a God who wants to be praised all the time. 

Dėl šito ginčytis galima, nes visi nusipelno meilės, bet galbūt nenusipelno jos būtent iš TAVĘS. Nes viskas priklauso nuo to, kaip tu elgiesi su kitais. Ir kai renkiesi žmones, kuriuos mėgsti arba nemėgsti, tai tie nemėgstami būna tie, kurie tau galvos neglosto.

WIKI:

"God is dead" (German: About this sound „Gott ist tot“; also known as the death of God) is a widely quoted statement by German philosopher Friedrich Nietzsche. It first appears in Nietzsche's 1882 collection The Gay Science (Die fröhliche Wissenschaft, also translated as "The Joyful Pursuit of Knowledge and Understanding")[1] However, it is most famously associated with Nietzsche's classic work Thus Spoke Zarathustra (Also sprach Zarathustra), which is most responsible for making the phrase popular.

Although the statement and its meaning is attributed to Nietzsche, this was not a unique position as Georg Wilhelm Friedrich Hegel pondered the death of God, first in his Phenomenology of Spirit where he considers the death of God to 'not [be] seen as anything but an easily recognized part of the usual Christian cycle of redemption'.[2] Later on Hegel writes about the great pain of knowing that God is dead 'The pure concept, however, or infinity, as the abyss of nothingness in which all being sinks, must characterize the infinite pain, which previously was only in culture historically and as the feeling on which rests modern religion, the feeling that God Himself is dead, (the feeling which was uttered by Pascal, though only empirically, in his saying: Nature is such that it marks everywhere, both in and outside of man, a lost God), purely as a phase, but also as no more than just a phase, of the highest idea.'[3] Of course the spirit in which it is intended is a verily Nietzsche manifestation, however it is important to consider the material that gave rise to this idea.