H. Hesse - Sidharta.

Knyga nedidelė, mažytė netgi - keli vakarai ir sukramtyta. Visą birželio mėnesy ir liepos pradžioje knygoms noro nelabai buvo, tačiau pastarosios dienos atsipirko būtent šios knygutės perskaitymu. Kokie įspūdžiai. Šviežia gryna filosofija, ne daugiau. Ir tos filosofinės mintys atrodo kartais pinasi, prieštarauja viena kitai, atrodo nesuderinamos, o kai kurios ir nesąmoningos. Daug minčių tikrai buvo gerų, tačiau tikrai vietomis atrodė, jog autorius pats sau prieštarauja. Veiksmo netrūko. Praktiškai čia buvo sudėta visa veikėjo biografija, bet čia buvo gilinamasi ne į jo nuveikimus ir veiksmą, bet į jo supratimą, jo protinį brendimą, išminties semimąsi, dvasios turtėjimą... Todėl tai ir yra filosofinė knyga.

9/10. Vieną balą numinusuoju iš kai kur, kaip sakiau, kliuvusias mintis.

ne kartą praeitą savaitę ėjau į knygyną, kad ant sofos pasėdėt galėčiau su šita rankose :)) tikrai puiki

A.Camus "Svetimas. Krytis"

antroji labiau patiko.

Noam Chomsky "Hegemonija arba išlikimas - Amerikos siekis viešpatauti Pasaulyje".

Šį kartą klausyta :)

Eels - things the grandchildren should know.

O žinot kas jis toks? Vaikinukui teko daug daug iškęsti, nuolatinė depresija, vienas po kito mirė artimi žmonės ir po viso to, jis rašo tokias dainas

Autobiografija. Labai labai rekomenduoju. Galit ir man parašyti, vis dar turiu kompe. Labai noriai pasidalinčiau. Visiems būna sumautų dienų, tai pravers paklausyti Eels, kuriam velniškai nesisekė, bet jis gyvena :)

E.M.Remarko "Trys draugai"

Jei vertinčiau dešimtbalėje sistemoje, neapsispręsčiau ir duočiau 9,5, nes 9 būtų per mažai, o ši knyga man nedatraukia iki 10. Dėl ko? Ji nesugebėjo niekuo nustebinti, tiksliau, nebuvo šokiruojančių ar nustebinančių veiksmo posūkių apart vieno antroje knygos pusėje. Pabaiga irgi buvo banalybės viršūnė. Skaičiau 200 paskutinių puslapių tikėdamasis originalios pabaigos, o čia gavau tą, ką ir ties knygos viduriu žinojau.

Daugiau viskas yra daugiau nei puiku. Mėgstu filosofijos ir turiningų minčių persunktas knygas. Ši būtent tokia ir buvo. Veiksmo pirmoje pusėje gal mažoka, dėl to kažkada net numečiau tą knygą, bet pavasarį pagrindinė numetimo priežastis buvo, jog tiesiog nebuvo laiko. Turėjau mokslus. Dabar mokslų nebeturiu, tai pradėjau skaitymo sezoną ir ši buvo pirmoji vasaros knyga. Bet kad mažoka veiksmo, gal ir gerai. Ta pirmoji pusė gali būti skaitoma kaip įžangą į antrąją, pagrindinę knygos dalį, kuri tikrai labai gera. Veikėjų tiek daug, kad net pasimesti galima. Bet man patiko, kad jų paveikslai gerai aprašyti. O ir ne vienkartiniai tie veikėjai. Bent jau daugelis, tai viename, tai kitame skyriuje pasirodo. Viskas su veikėjais tvarkoje. Ir siužeto linija labai gerai sutvarkyta. Kiekvienas skyrius su praeitu susietas, viskas chronologiškai. Tik pastebėjau tokį dėsningumą, jog vienas skyrius kalba apie vieną (konkrečiai, sakykim, apie Pat), kitas skyrius apie kitą (sakykim, dirbtuves ar "Karlą") ir t.t. kas antrą skyrių. Gal man tik pasivaideno, bet ne kartą į tai atkreipiau dėmesį. Gal rašytojas taip specialiai. O gal atsitiktinai...

Bet žodžiu, viskas labai tvarkingai, knyga turininga, įdomi, pažadinanti mąstymą ir labai puiki. Vis dėlto, 9,5/10

Kafkos - Pilis.

Skaičiau daug atsiliepimų, kad tai sunki knyga. Visai ji nesunki, tik šiaip ne viską supratau. To ir reikėjo tikėtis iš jo :)

Paskutinė skaityta - Franz Kafka ,,Procesas", dabar skaitoma - Ričardas Gavelis ,,Vilniaus Džiazas"

Hesse-Stepių vilkas. Iš pradžių sunkokai ėjosi, bet paskui greit sukrimtau. Patiko.:)

Neseniai baigiau Tim Guenard knygą „Stipriau už neapykantą“. Čia autobiografija, bet lengvai skaitėsi, labai įtraukė, netgi sakyčiau sukrėtė... Kažkaip sunku patikėti, jog kažkam tikrai taip gyvenimas galėjo susiklostyti. Ir sunku patikėti, jog kažkas turėjo tiek stiprybės visa tai ištverti.. Žodžiu, tokią knygą rekomenduočiau draugui. :) 

William S. Burroughs "Narkašas". Baisiai slogi. Aišku, labai gera knyga, klasika, bet baisiai slogi. Už tai po jos norėjau pasiimti ką nors "anti", tai perskaičiau "The Wonderful Wizard of Oz". Pradžioje visai nieko, bet greitai pradėjo užknisti. Šiaip tai toks literatūrinis popsas, visa kalba, visa knygos idėja, atrodo, padlaižiauja mažų vaikučių tėveliams. "Vai vai, kokia graži, miela pasaka, būtinai reiks paskaityti savo mažyliui". Keistuolių teatro versija žyyyyymiai geresnė :)

Jonas Mekas "Žmogus prie lyjančio lango".

Ganėtinai lengvai susiskaitė Meko parašyta knyga, kuo toliau, tuo labiau pradedu mėgti Meką:)

Įdomus žmogus.

Užbaigiau paskutinę K. Antarovos "Du gyvenimai" dalį.

4-ios knygos, po maždaug 553 psl., tad ir laiko užtruko, juoba, kad ir skaičiau paraleliai su poezijos knygomis ir pan.

Na ką aš galiu pasakyti - WOW.

Viena geriausių kada skaitytų knygų, įdomi, įvelianti, švelniai didaktiška, bet ir tokia na... nažinau, kažką giliai viduje pajudinanti.

TAIP nenorėjau jos baigti... Nepamenu, kada taip sentimentaliai nesinorėjo ;/

Na o šiaip - tokia pamatinė, man ji atrodo. Apie esmę. Kurios dažnas per savo apsamanojusius akinius nebematome.

Pirmi 100 psl. kažkaip nesiskaitė, o apie pačią knygą teko girdėti nemažai gerų atsiliepimų. Tad galiop viskas labai smagiai užsibaigė :) kas įdomiausia skaitant šią knygą, tai žinojimas, kad jai parašyta dar 1928 m., bet dėl griežtos sovietų cenzūros, ji negalėjo pasirodyti pilnu leidimu, labai daug kas buvo išbraukta, pakeista. Dėl to, jog knygoje vaizduojama istorija pilna sovietinio gyvenimo pajuokos ir pan. Todėl pilnas leidimas pasirodė tik 2002 metais, tad patys pagalvokit, kiek ši knyga sukėlė sovietų valdžiai pasipiktinimo. Skaitykit. :)

Michael Jackson ''Moonwalk''. Tikrai paliko dideli ispudi. Viskas apie Maikla jo pacio zodziais :)

F. Dostojevskio „Idiotas". Gera! Paskutiniai puslapiai gan netikėti buvo (tiksliau tikėti, bet vis tiek namai, kad taip bus. Kaip tai bus. Kaip visi į tai reaguos...), tai, išplėtus akis, juos ryte surijau. Tikrai tikrai verta. Tikrai.

Kadangi reikia kursini rasyt, tai vel Mackus grizo pas man, A.Mackus "Trys Knygos"

Lesley-Ann Jones - Freddie Mercury visa biografija.

Perskaičiau gal prieš mėnesį, nors gavau ją dovanų nuo Kalėdų Senelio. Skaitėsi ilgai, knyga klampi ir dar man trukdė kultinio asmens faktorius.Knygos autorė pažinties su Merkuriu metu dar jauna žurnalistė įgijo jo pasitikėjimą ir, gavusi AAA akreditaciją, dalyvavo deugelyje Queen koncertų ir grupės rengiamuose "vakarėliuose". Kaip žurnalistės jos stilius ištęstas, jei nesakyti griozdiškas.O dar redaktoriaus ar (korektoriaus) pražiopsotos erzinančios klaidos, kurių tikrai daugiau nei dešimt. Tačiau reikia jai pripažinti nuoseklumą ir faktų tikslumą (iki menkiausių smulkmenų), visur juos pagrindžiant, ypač jei jie kertasi su anksčiau skelbtais faktais. Biografijos ėmiausi entuziastingai, tikėdamasis joje rasti daugiau nei Inio 'Bohemiškoje Rapsodijoje", kuri man rodėsi labai bulvarinė. Pirmiausiai laukiau kūrybinių receptų bei Fredžio santykių su kitais Queen nariais atskleidimo. Gavau mažiau nei tikėjausi, bet visgi jų yra. Fredis dirbo tik studijose ir darbo nesinešė į namus, be to nelabai su kuo aptarinėjo savo kūrybą. Jis buvo perfekcionistas ir iš anksto žinojo ko nori iš dainos.

Klampiausia yra jo post Meres Ostin biografijos dalis - na neskani man ta gėjų meilės fiziologija iki koktumo, tačiau ji knygoje atskleista itin detaliai su pavardėmis, vardais ir pareigomis. Daug kartų numesdavau ir grįždavau po savaitės. Jaučiasi rašytojos simpatija grupei ir Fredžiui asmeniškai iš epizodų, kur visad randa pateisinama žodį bet kokioms Merkurio "išdaigoms" ar poelgiams.

 Knyga vizualiai prabangi - neslidus viršelis (velniai žino kuo padengtas), daug foto, geros kokybės, gale chronologija ir diskografija. Vertinti man sudėtinga, esu neobjektyvus, nes turiu išankstinį nusistatymą -Fredis neliečiamųjų gretose.

Duočiau 8/10, nes tikiuosi dar sulaukti Brajano Mėjaus ar Rodžerio Teiloro memuarų.

Haruki Murakami - Kafka on the Shore

Surijau autobusų stotelėse, autobusuose, kavinėse ir savam krėsle, prieš už miegant ir per pietus. Bum, ši knyga, iš trijų Murakamio perskaitytų, didžiausią įspūdį paliko. Visko daug, kad norisi iškart per naujo imti ir perskaityti. Nepamenu, kad kokia kita knyga būtų sukėlus tokį patį norą.

Ne klasika, bet mano sąrašuose - 9/10 - viršutinėje lentynoje.

A.A. Milnas "Pūkuotuko pasaulis"