Igno Šeiniaus "Kuprelis". Mokyklai reikėjo perskaityt. Visai įdomus buvo, be to man labai patiko to Kuprelio filosofijos apie religiją pabaigoj knygos.
Atidėta, kitom knygom užkrauta, paskui vėl išimta ir galop perskaityta.
* Robert Rowland Smith - Pusryčiai su Sokratu.
Man patiko forma, labai smagiai "įrėminta".
Nemažai naujo sužinota, o kai kas - prisiminta.
Knyga nėra sudėtinga, bet joje yra ir ironijos, ir humoro, ir psichologinių įžvalgų ir užuominų į filmus, kitus veikalus.
Ir dar. Pabaiga - šauni. Reikšmingai [mintyse] padedamas taškas.
____________________
. tamsos ir šviesos kamasutra .
John Grisham "Nekaltasis".
Apibūdinčiau: dokumentinė [tad labai rimtai jau reikia skaityti, nesvajoti apie nieką skaitant], labai įtraukianti, sukrečianti.
Tikrai privers susimąstyti apie mirties bausmę, apie teisingumo sistemą, apie tai, kad aplaidus pareigūnų darbas gali pražudyti ne vieną gyvybę.
Pyktį kelianti istorija.
Tikrai rekomenduoju.
Reikės pabandyti grožinių Grishamo kūrinių. Atrodo, rimtas veikėjas.
*Kafka-Metamarfozė. Nemėgstu Kafkos. Dažniausiai. Nes nesuprantu. Ne mano protui taip sakant.
*T.Moras - Utopija. Minčių gerų radau, kai ką užsinorėjau pakeist savyje. Tikrai rekomenduoju.
*A.Camiu-Maras. Labai artimas jis man pastaruoju metu pasidarė. Remarkas ko gero visada užims daugiausia vietos mano širdį, bet Camiu taip pat sėkmingai skinasi kelią į ją. Nors tiesa sakant, "Svetimas" man patiko labiau
____________________
Aš samdau žmones, kad jie mane garbintu. True story.
Harper Lee - Nežudyk Strazdo Giesmininko...Drąsiai galiu sakyti, kad pati geriausia iš Amerikos atkeliavusi knyga, kurioje nėra nei narkotikų, nei sekso, nei nelaimingos meilės ir pan. š**o, kas jiems velniškai būdinga...Švelni ir kartu sukrečianti istorija apie vaikus, kurie dar buvo per jauni suprasti pasaulio nesąžiningumą ir rasizmą...Tikrai kažko savyje turintis kūrinys, kurį verta paskaityti kiekvienam, ne veltui susilaukė tokio pripažinimo ir net gavo Pulicerio premiją...
"- Neverksi dėl tos velniavos, kurią vieni žmonės daro kitiems... ir net nenori pagalvoti apie tai. Neverksi dėl velniavos, kurią baltieji daro juodiesiems, net nesiteikdami pagalvoti, kad jie irgi žmonės. "
“Atikaus tiesa. Kartą jis sakė, kad niekad gerai nesuprasi žmogaus, kol neįlįsi į jo kailį ir neapsidairysi aplink jo akimis...”
Ir mano mėgstamiausia ==> "Vienintelis dalykas, kuris nepriklauso nuo daugumos yra žmogaus sąžinė"...
Valerie Tasso "Nimfomanės užrašai"
Erotiška, provokuojanti, jaudinanti..... Lengvai ir gana greitai skaitosi...o gaila Tikrai verta perskaityti šią knygą, netgi tiems, kas prieš tokio pobūdžio istorijas...
velniux rašė: Jurga Ivanauskaite - "Pakalnuciu metai". Buvau smarkiai nusivyles lietuviu autoriais, bet si knyga tikrai paliko nebloga ispudi. Galbut vietomis per daug fantastikos, bet yra ir tikrai idomiu minciu. O ir pasakojimo stilius man, asmeniskai, pasirode labai idomus. Kita vertus, galbut prie to, kad si knyga patiko, prisidejo ir tai, kad pries tai skaitytas kurinys J.D.Salinger "Rugiuose prie bedugnes" buvo visiska tragedija.
Dabar skaitau J.Irving "Malda uz Ovena Mini".
šia knyga seniai teko man skaityti ir man ji patiko ką aš pastebėjau, kad Ivanauskaitė labai mėgo fantastikos elementus "maišyti" su psichologija ir tai labai atsispindi beveik visuose jos knygose tuo jos kuryba mane ir žavi, kad nebijodavo ekspermentuoti rašydama
____________________
Welcom down to my planet hell!
pati knyga man patiko, nustebau kad tai yra ne apie vampyrus apie kuriuos daugelis rašo ir jau yra atsibodę, o apie apie nemirtinguosius, kuriuos nelengva nužudyti. Ši knyga man patiko su savo siužetu kuris buvo vietomis įtemptas vietomis tekantis lengvai kaip upelis
____________________
Welcom down to my planet hell!
WinnieThePooh rašė: G.G. Marquez "Šimtas metų vienatvės".
Pakankamai ilgai skaičiau. Įdomi kompozicija. Be kulminacijos. Arba kitaip - su daug kulminacijų. Ir iš tikrųjų. Tas šimtas metų pasijautė.
Puikus rašytojas. Prie 100 metų vienatvės labai dera Patriarcho ruduo. Knyga parašyta be dialogų, sakiniai neįmanomo ilgio, skyriai vienu ypu, be jokių iš naujos eilutės.. Tačiau pasakojama istorija pasiglemžia tave vos prasidėjusi ir nepaleidžia iki pat paskutinio žodžio. Būdingos Markesui tiesmukiškos erotinės scenos ir žiaurumai čia net dar dažnesni. Kolumbijos istorija per siurrealistinę prizmę - tikėk, jei nori.
Patrick Suskind - Kontrabosas. Monospektaklis, bet koks žaismingas, kone farsas. Net juokiausi. Daug muzikos chrestomatijos, visai kaip Hermano Heses - Stepių Vilke. Likau sužavėtas, norėčiau pamatyti spektaklį pagal šią novelę.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
G.G. Marquez "Šimtas metų vienatvės".
Pakankamai ilgai skaičiau. Įdomi kompozicija. Be kulminacijos. Arba kitaip - su daug kulminacijų. Ir iš tikrųjų. Tas šimtas metų pasijautė.
Emilija Visckaitė - "Ko tu stovi? Pokalbiai apie Lietuvos roko kultūrą"
Žiauriai įdomi knyga, perskaičius net pajutau patriotizmo truputį Be to labai lengvai skaitėsi, daug sužinojau apie Lietuvos roko praeitį ir dabartį, senas geras grupes (pvz 33% kiaulių atgal į Vatikaną (gerulis pavadinimas, jau vien dėl to jiem respect )). Tai va smagu buvo pasiskaityt.
be_inis rašė: James Joyce - A Portrait of the Artist as a Young Man
Vau vau. Taip pat nustebau tik pagaliau iveikes pirmaja Dostojevskio knyga. Teksto struktura ir bendras visos noveles sudejimas stoga rauna. PRIVALOMA susipazinti.
Nagrinejamos temos, familiariskumas, intymumas, atsargus bet naturaliai tikslingas visa ko stebejimas ir ispudingas zodziu kalnas, kuris verte puslapi po puslapio versti su nerimastinga pagarba.
Del tokios knygos ir tokio autoriaus verta imtis naujos kalbos mokymosi . Skaityta originalo kalba ir bandyta isivaizduoti ant kiek skiriasi verstos versijos. Kam nors teko skaityti abu variantus ?
Neteko, tik lietuviškąką. Bet girdėjau, kad Joyce'as lietuviškai gana prastai išvertsas lyginant su orginalo kalba..
O šiaip būt šaunu jį angliškai perskaityti.
Tik ne "Ulisą", žinoma.
____________________
. tamsos ir šviesos kamasutra .
Kaip visada Gombrovičius labai moderniai supina savo paskaojimą, kurį perskaičius sunku pasakyti ar ką nors surpatai, bet žinai, kad patiko ir davė daugybę peno apmąstymams.
Mm, pas mane šioji jau senokai lentynoje dulka.. Vis neprisiruošiu paskaityti.
Bet gal išties verta [?]
____________________
. tamsos ir šviesos kamasutra .
Kaip visada Gombrovičius labai moderniai supina savo paskaojimą, kurį perskaičius sunku pasakyti ar ką nors surpatai, bet žinai, kad patiko ir davė daugybę peno apmąstymams.
Vincas Krevė - Sirgaila. Pradžia net labai nuobodi. Skaitant toliau darosi įdomiau. Gal. Vis gi vieną mintį gerą radau "Ar ne vistiek Praamžiui, kuriuo vardu jį vadinsi?". Ir išties, koks skirtumas? Alachas ar Dievas, svarbu, kad gyventum dorai...
____________________
Aš samdau žmones, kad jie mane garbintu. True story.
Thomas Hardy - Jude the Obscure, taip pat ir vertimą (Judas Nepastebimasis) - slegianti knyga. Labai sunkiai rutuliuojasi veiksmas apie nenusisekusį intelektualą, kuris savo išsimokslinimą (tobulą lotynų kalbos mokėjimą) niekur neistengė pritaikyti, tad dirbo akmentašiu. Labai panaši situacija mūsuose - VPU absolventai kalbininkai irgi priversti dirbti statybose.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
James Joyce - A Portrait of the Artist as a Young Man
Vau vau. Taip pat nustebau tik pagaliau iveikes pirmaja Dostojevskio knyga. Teksto struktura ir bendras visos noveles sudejimas stoga rauna. PRIVALOMA susipazinti.
Nagrinejamos temos, familiariskumas, intymumas, atsargus bet naturaliai tikslingas visa ko stebejimas ir ispudingas zodziu kalnas, kuris verte puslapi po puslapio versti su nerimastinga pagarba.
Del tokios knygos ir tokio autoriaus verta imtis naujos kalbos mokymosi . Skaityta originalo kalba ir bandyta isivaizduoti ant kiek skiriasi verstos versijos. Kam nors teko skaityti abu variantus ?
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2011 m. lapkričio 29 d. 19:05:33
2011 m. lapkričio 28 d. 21:17:50
* Robert Rowland Smith - Pusryčiai su Sokratu.
Man patiko forma, labai smagiai "įrėminta".
Nemažai naujo sužinota, o kai kas - prisiminta.
Knyga nėra sudėtinga, bet joje yra ir ironijos, ir humoro, ir psichologinių įžvalgų ir užuominų į filmus, kitus veikalus.
Ir dar. Pabaiga - šauni. Reikšmingai [mintyse] padedamas taškas.
____________________
. tamsos ir šviesos kamasutra .
2011 m. lapkričio 26 d. 20:03:09
Apibūdinčiau: dokumentinė [tad labai rimtai jau reikia skaityti, nesvajoti apie nieką skaitant], labai įtraukianti, sukrečianti.
Tikrai privers susimąstyti apie mirties bausmę, apie teisingumo sistemą, apie tai, kad aplaidus pareigūnų darbas gali pražudyti ne vieną gyvybę.
Pyktį kelianti istorija.
Tikrai rekomenduoju.
Reikės pabandyti grožinių Grishamo kūrinių. Atrodo, rimtas veikėjas.
____________________
Aš Turbūt Dievas.
2011 m. lapkričio 21 d. 06:57:14
Skaičiau, nes reikėjo. Bet ir savotiškai patiko. Įdomios jau tos Golding'o mintys apie blogį..
____________________
Mano smegenys nėra erogeninė zona, taip kad prašyčiau man jų nepist.
2011 m. lapkričio 20 d. 18:24:37
*T.Moras - Utopija. Minčių gerų radau, kai ką užsinorėjau pakeist savyje. Tikrai rekomenduoju.
*A.Camiu-Maras. Labai artimas jis man pastaruoju metu pasidarė. Remarkas ko gero visada užims daugiausia vietos mano širdį, bet Camiu taip pat sėkmingai skinasi kelią į ją. Nors tiesa sakant, "Svetimas" man patiko labiau
____________________
Aš samdau žmones, kad jie mane garbintu. True story.
2011 m. lapkričio 20 d. 13:16:40
"- Neverksi dėl tos velniavos, kurią vieni žmonės daro kitiems... ir net nenori pagalvoti apie tai. Neverksi dėl velniavos, kurią baltieji daro juodiesiems, net nesiteikdami pagalvoti, kad jie irgi žmonės. "
“Atikaus tiesa. Kartą jis sakė, kad niekad gerai nesuprasi žmogaus, kol neįlįsi į jo kailį ir neapsidairysi aplink jo akimis...”
Ir mano mėgstamiausia ==> "Vienintelis dalykas, kuris nepriklauso nuo daugumos yra žmogaus sąžinė"...
2011 m. lapkričio 1 d. 19:21:41
Erotiška, provokuojanti, jaudinanti.....
2011 m. spalio 31 d. 17:56:28
Jurga Ivanauskaite - "Pakalnuciu metai". Buvau smarkiai nusivyles lietuviu autoriais, bet si knyga tikrai paliko nebloga ispudi. Galbut vietomis per daug fantastikos, bet yra ir tikrai idomiu minciu. O ir pasakojimo stilius man, asmeniskai, pasirode labai idomus. Kita vertus, galbut prie to, kad si knyga patiko, prisidejo ir tai, kad pries tai skaitytas kurinys J.D.Salinger "Rugiuose prie bedugnes" buvo visiska tragedija.
Dabar skaitau J.Irving "Malda uz Ovena Mini".
šia knyga seniai teko man skaityti ir man ji patiko ką aš pastebėjau, kad Ivanauskaitė labai mėgo fantastikos elementus "maišyti" su psichologija ir tai labai atsispindi beveik visuose jos knygose
____________________
Welcom down to my planet hell!
2011 m. spalio 31 d. 17:49:07
pati knyga man patiko, nustebau kad tai yra ne apie vampyrus apie kuriuos daugelis rašo ir jau yra atsibodę, o apie apie nemirtinguosius, kuriuos nelengva nužudyti. Ši knyga man patiko su savo siužetu kuris buvo vietomis įtemptas vietomis tekantis lengvai kaip upelis
____________________
Welcom down to my planet hell!
2011 m. spalio 31 d. 15:57:27
G.G. Marquez "Šimtas metų vienatvės".
Pakankamai ilgai skaičiau. Įdomi kompozicija. Be kulminacijos. Arba kitaip - su daug kulminacijų. Ir iš tikrųjų. Tas šimtas metų pasijautė.
Puikus rašytojas. Prie 100 metų vienatvės labai dera Patriarcho ruduo. Knyga parašyta be dialogų, sakiniai neįmanomo ilgio, skyriai vienu ypu, be jokių iš naujos eilutės.. Tačiau pasakojama istorija pasiglemžia tave vos prasidėjusi ir nepaleidžia iki pat paskutinio žodžio. Būdingos Markesui tiesmukiškos erotinės scenos ir žiaurumai čia net dar dažnesni. Kolumbijos istorija per siurrealistinę prizmę - tikėk, jei nori.
Patrick Suskind - Kontrabosas. Monospektaklis, bet koks žaismingas, kone farsas. Net juokiausi. Daug muzikos chrestomatijos, visai kaip Hermano Heses - Stepių Vilke. Likau sužavėtas, norėčiau pamatyti spektaklį pagal šią novelę.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2011 m. spalio 31 d. 11:15:05
Pakankamai ilgai skaičiau. Įdomi kompozicija. Be kulminacijos. Arba kitaip - su daug kulminacijų. Ir iš tikrųjų. Tas šimtas metų pasijautė.
2011 m. spalio 23 d. 14:07:42
Žiauriai įdomi knyga, perskaičius net pajutau patriotizmo truputį
2011 m. rugsėjo 12 d. 10:51:01
James Joyce - A Portrait of the Artist as a Young Man
Vau vau. Taip pat nustebau tik pagaliau iveikes pirmaja Dostojevskio knyga. Teksto struktura ir bendras visos noveles sudejimas stoga rauna. PRIVALOMA susipazinti.
Nagrinejamos temos, familiariskumas, intymumas, atsargus bet naturaliai tikslingas visa ko stebejimas ir ispudingas zodziu kalnas, kuris verte puslapi po puslapio versti su nerimastinga pagarba.
Del tokios knygos ir tokio autoriaus verta imtis naujos kalbos mokymosi
Neteko, tik lietuviškąką. Bet girdėjau, kad Joyce'as lietuviškai gana prastai išvertsas lyginant su orginalo kalba..
O šiaip būt šaunu jį angliškai perskaityti.
Tik ne "Ulisą", žinoma.
____________________
. tamsos ir šviesos kamasutra .
2011 m. rugsėjo 12 d. 10:48:47
WItold Gombrowichz - Ferdidurkė
Kaip visada Gombrovičius labai moderniai supina savo paskaojimą, kurį perskaičius sunku pasakyti ar ką nors surpatai, bet žinai, kad patiko ir davė daugybę peno apmąstymams.
Mm, pas mane šioji jau senokai lentynoje dulka.. Vis neprisiruošiu paskaityti.
Bet gal išties verta [?]
____________________
. tamsos ir šviesos kamasutra .
2011 m. rugsėjo 11 d. 17:06:12
Kaip visada Gombrovičius labai moderniai supina savo paskaojimą, kurį perskaičius sunku pasakyti ar ką nors surpatai, bet žinai, kad patiko ir davė daugybę peno apmąstymams.
____________________
The Riddle Wants To Be...
2011 m. rugsėjo 11 d. 16:06:21
____________________
Aš samdau žmones, kad jie mane garbintu. True story.
2011 m. rugsėjo 11 d. 14:53:22
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2011 m. rugsėjo 11 d. 14:47:38
____________________
Dark Matter, we love you.
2011 m. rugsėjo 11 d. 14:34:48
Vau vau. Taip pat nustebau tik pagaliau iveikes pirmaja Dostojevskio knyga. Teksto struktura ir bendras visos noveles sudejimas stoga rauna. PRIVALOMA susipazinti.
Nagrinejamos temos, familiariskumas, intymumas, atsargus bet naturaliai tikslingas visa ko stebejimas ir ispudingas zodziu kalnas, kuris verte puslapi po puslapio versti su nerimastinga pagarba.
Del tokios knygos ir tokio autoriaus verta imtis naujos kalbos mokymosi
2011 m. rugpjūčio 16 d. 10:19:11