Chuck Palahniuk "Fight club" . Labai patiko viena mano megstamiausiu. "„Kovos klubas“ – taris grimzdimo į dugną pradžiamokslis. Taip pat – puikus vadovėlis pradedantiesiems teroristams ir šiaip psichams." Kazkur radau taip parasyta. Taigi visiems psichams ir teroristams patariu perskaityt sita knyga. Ji Nereali. Ir filmas neblogas
____________________
Balti arkliai vaidenas..
Beribiai pasaulyje yra tik du dalykai - tai kvailumas ir visata. Bet dėl pastarojo nesu visiškai įsitikinęs. (A. Enšteinas)
Ernesto Hemingvėjaus - Salos vandenyne. Jau trečia perskaityta jo NUOBODI knyga, ir vis dar niekaip nesuvokiu, kuo jis toks didis rašytojas. Dialoguose tai išvis baisu. Man įdomu būtų pamatyt žmones, kurie šitaip bendrauja. Tai atrodo taaaip nenatūraliai, perdėtai... Fu. (mano nuomonė) Dabar paskaičiau apie jį... "Savitas jo prozos stilius. Jo kalba santūri ir lakoniška, mintis neužbaigta, paslėpta." Hmmm... Gal aš ir per kvaila suprasti, gal ir nusišneku, bet jo kūrybos nevertinu.
____________________
Tu gimei su sparnais. Tai kodėl nori šliaužti per gyvenimą?
LoseControl rašė: Vėlokai, gal, bet... Rugiuose prie bedugnės. Bendrai vertinant, tai knyga patiko ir buvo įdomi, bet pagrindinis personažas mane labai erzino. Tie "garbės žodis; tikrai, tikrai; galiu persižegnoti" arba visokie nusišnekėjimai, galų gale, viskuo nepatenkitas, viskas nepatinka, bet suprantu, kad bandoma pavaizduoti paauglį, tačiau kiek persistengta. Bet tai svarbiausia knygos dalis, padarė ją įdomią.
Vienas iš didžiausiu mano nusivylimu. Skaičiau kai buvau 15, per vėlai. Stipriai per vėlai.
____________________
Aš samdau žmones, kad jie mane garbintu. True story.
Teko skaityti "Rugiuose prie bedugnės", ne savo noru taigi nieko labai ispudingo ten neradau...O siaip tai labai patiko Koji Suzuki knyga "Skambutis"...Filmas tai ziauriai skiraisi nuo knygos, knygoje viskas taip suprantamai paaiskinta kad net as supratau kodel jie mirsta Tikrai patariu paskaityti ...
LoseControl rašė: Vėlokai, gal, bet... Rugiuose prie bedugnės
Ne gal, o pavėlavai, sakyčiau, gerais ketveriais metais. Nors gal jūsų „kartai“ ji bet kokiu atveju būtų pernelyg tolima? Rugius skaičiau kai man buvo 9-10. Ir bent porą kartų, reiškia — patiko. Tada. Dabar gi aišku, kad nesužavėtų. Ir vieta jos vienintelė — tarp beprasidedančios paauglystės prisiminimų.
eqliux rašė: Bet kaip tik vakar užbaigiau Aldous Huxley antiutopiją "Puikus naujas pasaulis" ir tylėti nebegaliu
O va, aš ją skaičiau kažkada po 1984-ųjų, ir kaip tik — nepaliko to tokio įspūdžio. Va Orwell'as sugebėjo paveikti, vis dar labai mėgstu kartais ją pasklaidyt.
Kalbant apie beveik antiutopijas — studijoms kaip tik dabar teko perskaityti Č. Milošo „Pavergtą protą“. Esė rinkinys apie tai, kaip išgyventi Sovietų Sąjungoje, apie balansavimą ties ta riba, kai net būdamas konformistu (o juo būti tiesiog privalai) vis dar esi nepraradęs savęs. Ir šalia — visi tie palaužtieji, patrauktieji, pavergtieji ir sunaikintieji. Gerokai liūdniau, nei fantastika iš vakarų.
eqliux rašė: Ši tema man patinka (vis retkarčiais žvilgteliu, ką kas skaito ir kaip atsiliepia), ir pati nemažai skaitau, bet vis pamirštu ar patingiu pati pasireikšti - paskui, atrodo, jau reiktų įrašyti krūvelę knygų, bet tokį kiekį apžvelgti tingisi, tad viskas vis tempiasi ir tempiasi...
Bet kaip tik vakar užbaigiau Aldous Huxley antiutopiją "Puikus naujas pasaulis" ir tylėti nebegaliu Nenuvejama mintis skaitant - o kodėl aš jos neperskaičiau prieš dvejus, trejus, ketverius metus, kodėl tiek ilgai laukiau ir tempiau? Atrodo, ją reikėjo prigriebti iškart po 1984-ųjų, skaitytų dar mokykloje - abu kūriniai tam tikra prasme papildo vienas kitą; nors juose šnekama apie skirtingus dalykus, visi galai vis tiek susieina ten pat. Iš tų knygų, kurios palieka savo atspaudą. Stulbina, glumina ir šiurpina mintis, kad iš tiesų mūsų pasaulis yra ne taip jau toli nuo tos visiškai vartotojiškos, malonumų besivaikančios, bejausmės ir infantilios 'tobulos' ateities visuomenės. Rekomenduoju.
na Brave New World niekaip neprisiverciu iveikt iki galo, tikejausi kazko panasaus i 1984 (na gal ne siuzetu bet bendra kurinio nuotaika) bet...
Taip taip, suprantu, bet kažkaip, ir dėl to žargono, taip kažkaip juo permirkę - atseit bandytą įrodyti, kad paauglio akimis, tai pridėjo kuo daugiau tų žodžių, ir gavosi taip netikrai.
LoseControl - man regis, knygų apie paauglius bėda yra ta, kad būtent tas žargonas, kalbėjimo manieros mados, mėgstami žodelyčiai labai greitai kinta, tad net ir tai, kas 'labai naujoviškai' parašyta prieš dešimt metų, dabar jau gali atrodyti beviltiškai pasenę. Antra vertus, juk nerašysi paauglio minčių aukštąja literatūrine kalba, skambės neįtikinamai. (gal visiškai atskiras atvejis būtų "Prisukamas apelsinas", bet čia A. Burgess jau tyčia kūrė naują, realybėje neegzistuojantį žargoną vien tam, kad jis nepasentų. beje, Prisukamą apelsiną tikrai siūlau perskaityti, labai įtaigi ir sukrečianti knyga, bet jei yra galimybė, reiktų skaityt anglų kalba - pati skaičiau lietuviškai ir keikiausi dėl vertimo. jos turbūt net neįmanoma gerai išverst į mūsų kalbą )
____________________
when you've measured out your life with coffee spoons, take bottles.
Ši tema man patinka (vis retkarčiais žvilgteliu, ką kas skaito ir kaip atsiliepia), ir pati nemažai skaitau, bet vis pamirštu ar patingiu pati pasireikšti - paskui, atrodo, jau reiktų įrašyti krūvelę knygų, bet tokį kiekį apžvelgti tingisi, tad viskas vis tempiasi ir tempiasi...
Bet kaip tik vakar užbaigiau Aldous Huxley antiutopiją "Puikus naujas pasaulis" ir tylėti nebegaliu Nenuvejama mintis skaitant - o kodėl aš jos neperskaičiau prieš dvejus, trejus, ketverius metus, kodėl tiek ilgai laukiau ir tempiau? Atrodo, ją reikėjo prigriebti iškart po 1984-ųjų, skaitytų dar mokykloje - abu kūriniai tam tikra prasme papildo vienas kitą; nors juose šnekama apie skirtingus dalykus, visi galai vis tiek susieina ten pat. Iš tų knygų, kurios palieka savo atspaudą. Stulbina, glumina ir šiurpina mintis, kad iš tiesų mūsų pasaulis yra ne taip jau toli nuo tos visiškai vartotojiškos, malonumų besivaikančios, bejausmės ir infantilios 'tobulos' ateities visuomenės. Rekomenduoju.
____________________
when you've measured out your life with coffee spoons, take bottles.
Vėlokai, gal, bet... Rugiuose prie bedugnės. Bendrai vertinant, tai knyga patiko ir buvo įdomi, bet pagrindinis personažas mane labai erzino. Tie "garbės žodis; tikrai, tikrai; galiu persižegnoti" arba visokie nusišnekėjimai, galų gale, viskuo nepatenkitas, viskas nepatinka, bet suprantu, kad bandoma pavaizduoti paauglį, tačiau kiek persistengta. Bet tai svarbiausia knygos dalis, padarė ją įdomią.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2010 m. gegužės 18 d. 16:14:58
____________________
Balti arkliai vaidenas.. Beribiai pasaulyje yra tik du dalykai - tai kvailumas ir visata. Bet dėl pastarojo nesu visiškai įsitikinęs. (A. Enšteinas)
2010 m. gegužės 12 d. 17:40:04
2010 m. gegužės 12 d. 17:34:21
is pradziu jo, po to uzkabliavo
____________________
Šypsokitės. Tai nervina lietuvius Perspėjimas: fypfodamiefi jūf paliekate favo dantif neapfaugotuf
2010 m. gegužės 12 d. 17:20:43
2010 m. gegužės 12 d. 11:09:07
F. Forsyth - Sakalo Diena
____________________
Šypsokitės. Tai nervina lietuvius Perspėjimas: fypfodamiefi jūf paliekate favo dantif neapfaugotuf
2010 m. gegužės 11 d. 20:44:33
2010 m. gegužės 11 d. 20:04:03
____________________
Tu gimei su sparnais. Tai kodėl nori šliaužti per gyvenimą?
2010 m. gegužės 9 d. 22:52:03
2010 m. gegužės 6 d. 14:20:07
2010 m. gegužės 5 d. 23:19:25
2010 m. gegužės 5 d. 11:22:42
Savotiškas vis tik jo stilius. Bet labai gera knyga... kurią sudegint kiekvieno gaisrininko svajonė
____________________
Šypsokitės. Tai nervina lietuvius Perspėjimas: fypfodamiefi jūf paliekate favo dantif neapfaugotuf
2010 m. gegužės 4 d. 16:27:49
Vėlokai, gal, bet... Rugiuose prie bedugnės. Bendrai vertinant, tai knyga patiko ir buvo įdomi, bet pagrindinis personažas mane labai erzino. Tie "garbės žodis; tikrai, tikrai; galiu persižegnoti" arba visokie nusišnekėjimai, galų gale, viskuo nepatenkitas, viskas nepatinka, bet suprantu, kad bandoma pavaizduoti paauglį, tačiau kiek persistengta. Bet tai svarbiausia knygos dalis, padarė ją įdomią.
Vienas iš didžiausiu mano nusivylimu. Skaičiau kai buvau 15, per vėlai. Stipriai per vėlai.
____________________
Aš samdau žmones, kad jie mane garbintu. True story.
2010 m. gegužės 4 d. 09:51:39
2010 m. gegužės 3 d. 17:29:00
Vėlokai, gal, bet... Rugiuose prie bedugnės
Ne gal, o pavėlavai, sakyčiau, gerais ketveriais metais. Nors gal jūsų „kartai“ ji bet kokiu atveju būtų pernelyg tolima? Rugius skaičiau kai man buvo 9-10. Ir bent porą kartų, reiškia — patiko. Tada. Dabar gi aišku, kad nesužavėtų. Ir vieta jos vienintelė — tarp beprasidedančios paauglystės prisiminimų.
Bet kaip tik vakar užbaigiau Aldous Huxley antiutopiją "Puikus naujas pasaulis" ir tylėti nebegaliu
O va, aš ją skaičiau kažkada po 1984-ųjų, ir kaip tik — nepaliko to tokio įspūdžio. Va Orwell'as sugebėjo paveikti, vis dar labai mėgstu kartais ją pasklaidyt.
Kalbant apie beveik antiutopijas — studijoms kaip tik dabar teko perskaityti Č. Milošo „Pavergtą protą“. Esė rinkinys apie tai, kaip išgyventi Sovietų Sąjungoje, apie balansavimą ties ta riba, kai net būdamas konformistu (o juo būti tiesiog privalai) vis dar esi nepraradęs savęs. Ir šalia — visi tie palaužtieji, patrauktieji, pavergtieji ir sunaikintieji. Gerokai liūdniau, nei fantastika iš vakarų.
2010 m. gegužės 3 d. 16:57:55
Ši tema man patinka (vis retkarčiais žvilgteliu, ką kas skaito ir kaip atsiliepia
Bet kaip tik vakar užbaigiau Aldous Huxley antiutopiją "Puikus naujas pasaulis" ir tylėti nebegaliu
2010 m. gegužės 3 d. 16:43:58
2010 m. gegužės 3 d. 16:40:23
____________________
when you've measured out your life with coffee spoons, take bottles.
2010 m. gegužės 3 d. 16:32:58
Bet kaip tik vakar užbaigiau Aldous Huxley antiutopiją "Puikus naujas pasaulis" ir tylėti nebegaliu
____________________
when you've measured out your life with coffee spoons, take bottles.
2010 m. gegužės 3 d. 16:31:31
2010 m. gegužės 3 d. 15:24:36