joo mačiau,gaila ;/

Nenuostabu.Senas diedas juk buvo...Ar ne jis parašė ''Laimės Žiburys nušvito tau ir man...''?

Kaip Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkui Jonui Liniauskui patvirtino Kazimiera Bradūnienė, mirė poetas Kazys Bradūnas. Trečiadienį jam būtų sukakę 92-eji. K. Bradūnas, siejamas su žemininkų-lankininkų karta, yra išleidęs beveik dvi dešimtis poezijos rinkinių, kritikos darbų. 1992-aisiais jam įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija. 2007-aisiais jis parašė keletą haiku Vilniui.

K. Bradūnas gimė 1917 m. vasario 11 d. Vilkaviškio raj. Jis studijavo Kauno ir Vilniaus universitetuose.

1944 m. pasitraukė iš Lietuvos, 1949 m. išvyko į JAV. Gyveno Baltimorėje, Čikagoje. Dirbo įvairius darbus, vėliau redagavo „Literatū
ros lankus“, „Aidus“, „Draugo“ kultūrinį priedą. Vienas aktyviųjų išeivijos kultūrininkų, knygų sudarytojų, redaktorių. Redagavo V. Mačernio „Poeziją“ (1961), kritikos knygą „Lietuvių literatūra svetur, 1945–1967“ (1968 ). K. Bradūnas – vienas iš „Lietuvių egzodo literatūros 1940–1990“ (1992) sudarytojų ir redaktorių.

Nuo 1995 metų kartu su žmona Kazimiera grįžo į Lietuvą, gyveno Vilniuje.

K. Bradūnas išleido eilėraščių rinkinius „Vilniaus varpai“ (1943), „Pėdos arimuose“ (1944), „Svetimoji duona“ (Miunchenas, 1945), „Apeigos“ (Miunchenas, 1948 ), „Devynios baladės“ (Chicago, 1955), „Morenų ugnys“ (Torontas, 1958 ), „Duona ir druska“ (1992), „Apie žemę ir dangų“ (1997).

Taip pat 1990 išėjo jo eilėraščių rinktinės „Įaugom Nemuno upyne“ ir „Prie vieno stalo“, 1994-aisiais – „Iš grumsto ir iš dvasios“ (sudarė Janina Riškutė). 2001-aisiais pasirodė dviejų dalių „Sutelktinė“, kurioje perspausdinta visa K. Bradūno poezija.

Jis yra apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu, nuo 1994 m. yra Lietuvos rašytojų sąjungos narys.

2007-ųjų spalį projekto „Haiku Vilniui“ organizatorius pasiekė keletas K. Bradūno trieilių:

Italų perlas

Glostomas šiaurės vėsos –

Vilniaus barokas.

***

Senasis Vilnius

Pavakarės saulėje

Tampa pasaka.

Poeto dukra Elena, atnešusi projekto koordinatoriams šiuos haiku, pasakojo: „Tėvelis labai susižavėjo šia idėja ir, nors jam jau devyniasdešimt metų ir jis sunkiai vaikšto, būtinai užsispyrė parašyti dešimt haiku ir paskirti juos Vilniui. Sako, verčiau jau vilniečiai poeziją skaito ant sienų, nei jas terlioja. Džiaugiuosi, kad galiu prie šios idėjos prisidėti ir aš“.

https://www.lrt.lt/news.php?strid=0&id=51 31066

va tokia nelinksma zinia. tiesa pats jo nepazistu, bet gal kam bus aktualu.