"Pink Floyd" - su ir be Syd'o

Diskusijos

0

aš irgi panašiiai kaip Blackened su floydas susipažinau nuo kito galo, nors niekada nebuvau kažkur užmetęs nuošaly Piper Gates ir Sauceful secrets albumų, na laikas bėgo ir kai kurie vėlyviausi pf albumai visiškai išnyko iš mano playlisto, galima pasakyt nuo antro galo atjaunėjau ir tai atrodė perdėm senoliška muzika (Final Cut, Division Bell), kas ankščiau atrodė tobula. Momentary lapse reason niekada nemėgau, lb nekoks albumas manau, Wish You Were Here pakankamai pervertintas manau, Na, o Animals, Dark Side Of The Moon dar ir dabar kartais paklausau, nors pakankamai retai dėl didelio atsiklausymo prieš tai, The Wall kokius tris metus atrodė, kad geriau pasauly nieko už jį būt negali, tiesiog šedevriška, bet vėliau ta nuomonė taip pat, kaip dažniausiai būna keitėsi.
Pagal dabartinį muzikos skonį, man geriausi PF cd, jeigu taip nei šio nei iš to sugalvočiau klausyt - klausyčiau Early Singles, A sauceful Of Secrets, LIve at Pompea ir Piper Gates be abejonės. Jų kažkaip laikas ir mėgstamos muzikos keitimasis visai nepalietė. Kiti ankstyvieji Ummaguma, Meddle, Obscured By Cloud taip pat gerai, išskyrus More, kad turbūt yra silpniausias pf cd apskritai.
O jei į temą - lyginti reikia nesulyginamus dalykus, jei žiūrėsi pagal bendrus bruožus, tendecijas - aišku vėlesnioji kūryba net nesulyginama savo verte, didžių ir pasiekimais, tačiau Barretto laikų pf buvo ir yra tokie unikalūs, kad niekas negali jų pakartoti ir tai be abejo yra labai puiku. Todėl šiuo metu rinkčiausi būtent šį perioda.

Albumas jau be Syd'o. Tad tas vėlyvesnysis periodas.
(tiesą pasakius, nežinau, ką reiktų vadinti 'vėlyvaisias Floyd'ais'. pati naudoju šitą terminą nusakyti viskam, kas buvo po Syd'o eros, nors gal ir neitin teisinga tai)

o dark side of the moon prie ankstyvuju ar prie velyvuju priskiriamas?

Iš dalies galima sakyti ir taip. Sunku lyginti tokius dalykus, nes visvien - juk tie patys mylimi ir ';garbinami' (sau asmeniškai taikau) Floyd'ai. Bet kad ir kaip mylėčiau Floyd'ų muziką, nori nenori jaučiu, kas arčiau širdies. O arčiau vėlyvieji. daryk ką nori, bet savęs neapgausi - nevirpa širdis klausant pirmųjų albumų taip, kaip tarkim kokio 'The Final Cut' arba 'Wish you were here'

Atsakyti i toki klausima yra sunku pirmiausiai lyginti du skirtingus dalykus nelabai imanoma ,cia jau kaip kam skonio reikalas.Ir apskritai tiems kam patinka floydai neabejoju kad neatsakys i sita klausima , kaip galima klausti tevu ka jie labiau myli sunu ar dukra , cia tas pats.

Kadangi su Floyd'ais susipažinau pačioje pradžioje nuo vėlyvesnių darbų, tai ir tas jų laikotarpis be Syd'o man mielesnis ir artimesnis. Asmeniškai, man jų vėlyvesnioji kūryba labiau patinka, gražiau, harmoningiau skamba, gražesnės kompozicijos, ir dainų žodžiai, kurie, bent jau man turi didesnę prasmę negu tie pačioje pradžioje rašyti Syd'o. Galbūt prisideda ir tai, kad iš visų narių labiausiai simpatizuoju Waters'ui ir Gilmour'ui, kurie mano akimis žvelgiant yra tikri muzikos genijai (na, ir šiaip protingi ir šaunūs žmonės.)
Anksčiau nemačiau nieko tokio labai stebuklingo pačiuose pirmuose Floyd'ų darbuose. Atrodė, kad nieko ypatingo nei muzikoje, nei dainų tekstuose nėra. O ir patį Barrett'ą laikiau kiek pernelyg išaukštintu. Tačiau laikas bėga, požiūris į daugelį dalykų keičiasi - į Syd'ą ir ankstyvuosius Floyd'us taip pat. labiau pasidomėjus, pasigilinus į Barrett'o gyvenimą, į solinę kūrybą, galų gale daugiau ir įdėmiau paklausius tos pačios psichodelikos (ne vien Floyd'ų) pradėjau kitaip į viską žvelgti. Nors vėlyvesnieji Floyd'ai vis dar labiau imponavo (imponuoja ir dabar), pradėjo patikti man pirmieji albumai, tapo vis labiau klausomesniais. O ir Syd'o manija buvo užplaukusi, kiek straipsnių ir net kelios knygos perskaitytos apie jį, peržiūrėti daugelio žmonių interviu apie jį. Supratau, kad žmogus buvo jis tikrai neįprastai talentingas ir dar visoks kitoks, nuostabus jei bendriau tariant. O labiau pradėjus patikti ankstyvajai Floyd'ų psichodelikai užsikabinau ir apskritai ant psychedelic/space rock'o. Nesigailiu, nes atradimu šitoje srity vaje kiek daug.
Taigi bendrai tariant mieli man abu Floyd'ų laikotarpiai - ir su Syd'u ir be jo. Abu kažkuom žavūs ir neįprasti. be to, priklausomai nuo nuotaikos, savaitėm gali iš galvos neišeiti ta velniška psichodelika persunktos Syd'o dainos, o paskui ateiti vėl ramus ir užburiantis periodas su ramiu ir jaukiu Gilmour'o lyrizmu ir fantastiškomis solo partijomis, arba grubiomis ir savotiško pykčio persunktomis Waters'o idėjomis.
Tiesą sakant, kuo toliau tuo labiau pastebiu, kad labai keičiasi požiūris į jų muziką. jei anksčiau labiausiai klausomi albumai buvo tie, kuriuose dominavo Waters'as, tai dabar tokios ryškios jo valdžios nesimato. Vis dažniau playlist'e išnyra ir albumai, kuriose pagrindinis vaidmuo atitenka David'ui, ir ankstyvieji Floyd'ai su Syd'u priešaky (nors tai nereiškia, kad pamirštu Roger'į). Ir atrandu vėl iš naujo dainas, jau klausytas tiek kartų. Ir vis naujai, vis taip pat paslaptingai jos skamba. Nepakeičamieji, nuostabieji Floyd'ai. Visi kartu. Taip geriausia.

Kaip,kodėl ir kas geriau?

(tokia populiari tema,o diskusijose taip ir neaptikau)