Vienas iš tų nerealiųjų kūrinių, kuris paskatino labiau pažinti Gentle Giant kūrybą. Acquiring the Taste labai subtilus, savą specifiką turintis albumas. Jo skambesio neįmanoma sumaišyti su jokio kito albumo skambesiu - griežtos instrumentinės linijos, ne pačios primityviausios konstrukcijos, nors pvz, egzistuoja posmo-priedainio sistema, bet yra ir daug instrumentinių porcijų. Šis kūrinys yra pats šio albumo topas, pagal visą koncepciją ir atlikimą konkuruojantis nebent su Pantagruel's Nativity ir dar mažiau - su The House, The Street, The Room. Kas labiausiai pastebėtina - efektingas skambesys, toks antiprogrokas, dėl to, kad dažnai efektą daro instrumentalas, o Plain Truth atvirkščiai - posminė dalis žymiai ryškesnė, instrumentiniai epizodai pranyksta tuose kaskartiniuose energijos pliūpsniuose. Nors smuiko partijos yra žudikiškai šaunios. Štai prisiminiau vieną koncertinį kūrinio atlikimą - nėra jis geros kokybės, kadangi bootleg'as ir dar įrašytas prieš 43 metus, bet jame atsispindi ne tik kūrinio dvasia, bet ir Gentle Giant kaip labai progresyvios grupės užgimimas. Acquiring the Taste laikau vienu iš vertingiausių grupės pasiekimų ir tokie kūriniai verčia žavėtis:
Pamenu kokiais 1985ais kai Lietuvoje dar nebuvo Dievo, rimtesniu baznyciu, renginiu, katinas leopoldas buvo pirmas krikscionis neses Dievo zinia i dar sovietine sali.
Jei esi geras – viskas lengva kelyje,
O kai atvirkščiai – sunku ir tamsu darosi tiesiog.
Pasidalink su kiekvienu džiaugsmu savo tyru,
Sėk aplinkui juoką skambų ir tyrą.
Jei dainas dainuoji – linksmiau pasidaro,
O kai atvirkščiai – nuobodu ir pilka, be gal
Daina Jei esi geras leopoldas.
Lietus basas per žemę nubėgo,
Klevams per pečius tapšnojo delnais.
Jei diena giedra – gera ir miela,
O kai atvirkščiai – liūdna pasidaro visai.
Girdis, kaip skamba aukštai danguje
Saulės spindulių stygos šviesios.
Jei esi g
tokį smulkų, drebantį žmogelį:– Na, o tu kokio masto nusikaltėlis? Ką stambaus prasukai?Žmogelis nuryja seilę ir taria:– Aš naktį ežere su tinklais dvi lydekas sugavau... Ketvirtasis:
- O as RUKI VVERH daina A GDE ZE VY DEVCHONKI kaimu vestuvese su lietuv
Anigdots. Aš esu programišius. Įsilaužiau į Pentagono serverius, nukopijavau slaptus failus. Valstybės saugumo grėsmė!Antrasis atsiremia į sieną:– Aš – tarptautinis ginklų prekeivis. Aprūpindavau ištisas armijas. Pasaulinis mastas!Atsisuka abu į trečiąjį,
Erotomanas: Sto pensando a noi
Patrakus senute: Can't stop thinking of you
Eros: ono umana situazioni
Patrakus: They're just human contradictions (R.I.P.)
2014 m. gegužės 14 d. 18:36:12
Vienas iš tų nerealiųjų kūrinių, kuris paskatino labiau pažinti Gentle Giant kūrybą. Acquiring the Taste labai subtilus, savą specifiką turintis albumas. Jo skambesio neįmanoma sumaišyti su jokio kito albumo skambesiu - griežtos instrumentinės linijos, ne pačios primityviausios konstrukcijos, nors pvz, egzistuoja posmo-priedainio sistema, bet yra ir daug instrumentinių porcijų. Šis kūrinys yra pats šio albumo topas, pagal visą koncepciją ir atlikimą konkuruojantis nebent su Pantagruel's Nativity ir dar mažiau - su The House, The Street, The Room. Kas labiausiai pastebėtina - efektingas skambesys, toks antiprogrokas, dėl to, kad dažnai efektą daro instrumentalas, o Plain Truth atvirkščiai - posminė dalis žymiai ryškesnė, instrumentiniai epizodai pranyksta tuose kaskartiniuose energijos pliūpsniuose. Nors smuiko partijos yra žudikiškai šaunios. Štai prisiminiau vieną koncertinį kūrinio atlikimą - nėra jis geros kokybės, kadangi bootleg'as ir dar įrašytas prieš 43 metus, bet jame atsispindi ne tik kūrinio dvasia, bet ir Gentle Giant kaip labai progresyvios grupės užgimimas. Acquiring the Taste laikau vienu iš vertingiausių grupės pasiekimų ir tokie kūriniai verčia žavėtis:
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas