Vienas iš tų nerealiųjų kūrinių, kuris paskatino labiau pažinti Gentle Giant kūrybą. Acquiring the Taste labai subtilus, savą specifiką turintis albumas. Jo skambesio neįmanoma sumaišyti su jokio kito albumo skambesiu - griežtos instrumentinės linijos, ne pačios primityviausios konstrukcijos, nors pvz, egzistuoja posmo-priedainio sistema, bet yra ir daug instrumentinių porcijų. Šis kūrinys yra pats šio albumo topas, pagal visą koncepciją ir atlikimą konkuruojantis nebent su Pantagruel's Nativity ir dar mažiau - su The House, The Street, The Room. Kas labiausiai pastebėtina - efektingas skambesys, toks antiprogrokas, dėl to, kad dažnai efektą daro instrumentalas, o Plain Truth atvirkščiai - posminė dalis žymiai ryškesnė, instrumentiniai epizodai pranyksta tuose kaskartiniuose energijos pliūpsniuose. Nors smuiko partijos yra žudikiškai šaunios. Štai prisiminiau vieną koncertinį kūrinio atlikimą - nėra jis geros kokybės, kadangi bootleg'as ir dar įrašytas prieš 43 metus, bet jame atsispindi ne tik kūrinio dvasia, bet ir Gentle Giant kaip labai progresyvios grupės užgimimas. Acquiring the Taste laikau vienu iš vertingiausių grupės pasiekimų ir tokie kūriniai verčia žavėtis:
Sveiki visi, Music.lt nariai, kviečiame prisidėti prie naujos svetainės versijos testavimo. Reikia akių, kurios galbūt pastebėtų kokių nors taisytinų detalių ar turėtų pastabų prieš paleidžiant naują versiją veikti. Jei kam įdomu, parašykite man
Ne tik, visos pasiūlytos dainos buvo melancholiškos. Išskyrus Sahjos. Nežinau ar Sahja yra siūlęs kada melancholišką dainą. Arba jei ji galėtų tokia būti, vis tiek skamba pakiliai.
Obtest? Po daug metų? Aš juos pernai Kilkim Žaibu mačiau ir net aprašiau kažkur čia music'e. Mane tas koncertas labiau dėl Juodvarnio domino, bet Juodvarnį mačiau prieš pusmetį gal, tai susilaikiau.
2014 m. gegužės 14 d. 18:36:12
Vienas iš tų nerealiųjų kūrinių, kuris paskatino labiau pažinti Gentle Giant kūrybą. Acquiring the Taste labai subtilus, savą specifiką turintis albumas. Jo skambesio neįmanoma sumaišyti su jokio kito albumo skambesiu - griežtos instrumentinės linijos, ne pačios primityviausios konstrukcijos, nors pvz, egzistuoja posmo-priedainio sistema, bet yra ir daug instrumentinių porcijų. Šis kūrinys yra pats šio albumo topas, pagal visą koncepciją ir atlikimą konkuruojantis nebent su Pantagruel's Nativity ir dar mažiau - su The House, The Street, The Room. Kas labiausiai pastebėtina - efektingas skambesys, toks antiprogrokas, dėl to, kad dažnai efektą daro instrumentalas, o Plain Truth atvirkščiai - posminė dalis žymiai ryškesnė, instrumentiniai epizodai pranyksta tuose kaskartiniuose energijos pliūpsniuose. Nors smuiko partijos yra žudikiškai šaunios. Štai prisiminiau vieną koncertinį kūrinio atlikimą - nėra jis geros kokybės, kadangi bootleg'as ir dar įrašytas prieš 43 metus, bet jame atsispindi ne tik kūrinio dvasia, bet ir Gentle Giant kaip labai progresyvios grupės užgimimas. Acquiring the Taste laikau vienu iš vertingiausių grupės pasiekimų ir tokie kūriniai verčia žavėtis:
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas