Aš dar labai atsiprašau, sumaišiau, ten kur Sombre Romantic, turėjo būt *Virgin Black . Dabar viskas jau.

šiuo metu? ne iš eilės:
Japan - Gentlemen take polaroids
Japan - Tin Drum
Japan - Adolescent Sex
David Sylvian - Secrets of beehive
David Sylvian - Dead bees on a cake
David Sylvian - Brilliant Trees
David Sylvian & Robert Fripp - The first day
Kate Bush - Aerial
Kate Bush - The red shoes
Peter Gabriel - Up
Jetrho Tull - Songs from the wood
King Crimson - Discipline
King Crimson - Lark's Tongues In Aspic

Behemoth - And The Forests Dream Eternally (EP)
Behemoth - Sventevith (Storming Near The Baltic)
Behemoth - Grom
Behemoth - Pandemonic Incantations
Behemoth - Satanica
Behemoth - Thelema.6
Behemoth - Zos Kia Cultus (Here And Beyond)
Behemoth - Demigod
Behemoth - The Apostasy

Ir vėl dilema, net nežinau kurie Behemoth man labiau patinka, ankstyvieji, black laikotarpiu, ar nuo tada kai groja death.

Marduk - Rom 5:12. Vienas geriausių šiemet išleistų metalinės scenos albumų. "The Levelling Dust", "Imago Mortis" - žiaurūs gabalai.

Enslaved'ų visą diskografiją, labai skanu buvo.

Dar iš įdomesnių: Front Beast - A Collection of Damned Souls. Labai savotiškas vieno žmogaus black (toks su heavy metal priemaiša) projektas, užkabliavo.

Necris Dust - Majesty (Demo). Naujas symphonic black projektas. Na nėr kažko jau labai originalaus, bet visai nieko, neblogai groja, patiko vokalas, tiek frontas, tiek moteriškas pritariantis. Vietom turi panašumo į Sombre Romantic.

Dar apie 10 albumų kuriuos kažin ar verta minėt.

1 Delerium – Nuages Du Monde 11 dainu
2 David Sylvian – Blemish 7 dainas
3 Love Spirals Downwards – Ever 7 dainas
4 Mychael Danna – Kama Sutra 6 dainas
5 David Arkenstone – Return of the Guardians 5 dainas
6 Andrew Bird - the Mysterious Production of Eggs 3 dainas
7 Lisa Gerrard & Patrick Cassidy – Immortal Memory 3 dainas
8 George Winston – Linus & Lucy: The Music of Vince Guaraldi 3 dainas
9 Boards of Canada – The Campfire Headphase 3 dainas
10 Lycia – Tripping Back Into The Broken Days 3 dainas
11 The Moody Blues – The Present 2 dainas
12 Boards of Canada – Twoism 2 dainas
13 George Winston – Forest 2 dainas
14 George Winston – Summer 2 dainas
15 The Moody Blues – Octave 2 dainas
16 Kaiser Chiefs – Yours Truly, Angry Mob 2 dainas
17 The Moody Blues – Keys of the Kingdom 2 dainas
18 Tuu – All Our Ancestors 2
19 Love Spirals Downwards – Ardor 2
20 The Moody Blues – In Search of the Lost Chord 2

Šiuo metu - Joy Division ''Substance'',Limp Bizkit ''Results May Vary'',Siela ''Dali'',SH ''Supermeno užkandžiai'',The Sisters Of Mercy ''Floodland''

Nedaug klausyta pastaruoju metu ištisų albumų. Tik porą.

Sinead' O 'Connor– Theology.

Šviesiai klausėsi, nors spalvų ten daug. Patiko ypač „Jeremiah“. Ir šiaip buvau pasiilgusi Sinead'os balso.

Tadas Blinda - Muzikine Legenda.

Dauguma dainų patiko. Jurgos „Mortos daina“ Ooo. Priedainis.
A.Mamontovo, A.Bruzas „Imk ir nebijok“, ir kitos.
Iš tokų albumų, kuriuos daug kartų gali klausytis. Praskaidrintojas. Išlygintojas.

marilyn manson - eat me, drink me 2007

the game - you kno wat it iz vol 4. [mix-tape]

the game- the real doctors advocate [EP]

Rammstein -Herzeleid [pirmas blynas neprisvilo],Rammstein -Sehnsucht [kala į klyną -nerealus],Merlin -Greitkelis [neblogas lietuviškas punk rock],Foje - 1982[senus gerus laikus prisimenant]

Perklausiau Metallicos S&M. Na neveltui klasika.
Dabar beliek pamatyti DVD ir butu beveik lafa.

Tool'u Opiate ir Salival. Isskirciau Cold and Ugly (live), Jerk Off (live) ir Push it (live).
Idomu klausyti Tool'us ir ju muzika is ankstesniu laiku, kai pradejau nuo ju naujausiu darbu.
Netenka nusivilti visai. Tiesa, noreciau kokiu B-Sides & Rarities ar Live albumo (kuris lygtais DVD formatu yra pusiau pazadetas, tik sunkiai gimdomas).

Perklausiau Chemical'u We Are The Night, Dream Theater naujausia. Idomus dalykai, klausysimes daugiau.

Dabar last.fm šiek tiek pasikeitė - galima nurodyti "Weekly Charts for Albums" ir duoda topą.
Taigi mano dabartinis topas: (May 28 - June 3)

1 Mythos – Eternity 28
2 Deuter – Sands of Time 20
3 Bill Douglas – Songs of Earth and Sky 13
4 Govinda – Erotic Rhythms from Earth 10
5 Deuter – Aum 9
6 Joanna Newsom – The Milk-Eyed Mender 7
7 Deuter – Nirvana Road 7
8 Black Tape for a Blue Girl – Mesmerized by the Sirens 6
9 Klaus Schulze – Moonlake 4
10 Joy Division – Unknown Pleasures 4

.

Katatonia-Jhva Elohim Meth...The Revival.
Atika-Caro nebuvo.
Atika-Po visko.
Metallica- kill em all.
Voltaire-Boo hoo

Šiuo metu:
Emilie Autumn - Opheliac
Emilie Autumn - Enchant
After Forever - After Forever
Leave's Eyes - Elegy
My Dying Bride - A Line Of Deathless Kings

Bo daugiau muzikos nebeturiu

The Sisters of Mercy -''Floodland''-Geriausias gotikinio roko pavyzdys. Zucchero -''Fly''-Naujas Zucchero albumas.Geriausia albumo daina-Un kilo.Tikrai ''veža''. Marilyn Manson -''Lest we forget [the best of]'' -Geriausi ''bepročio''gabalai viename cd.Deja,man geriausios dainos-tik Mansono ''perdainuoti'' koveriai- ''Personal Jesus'' ir ''Tainted Love''. Kaftwerk - ''Minimum-Maximum'' -Geriausios legendinių Kraftwerk'ų dainos.Gera garso kokybė ir bendra koncerto nuotaika.Siela ''Dali'' -Šiuolaikino lietuviško gotikinio roko albumas.''Salvadoro Dali'- vis dar veža.''Nerealus gabalas''.

Jack or Jive – Mujyo - čia turbūt labiausia pasidarbuoja muzikinis perliukas "Fragments of me". Puikus, išbaigtas albumas, kuris nesimėto ant kiekvieno internetinio puslapio ar "siuntyklės" kampo. Kas įdomiausia, Chako dainuoja sava muzikine kalba, kas intriguoja. Tačiau išgirsti, suprasti gali. Vertinčiau 9 balais iš 10. (avantgardiškai tamsus ambientas su ethereal)
The Mighty Bop - La Vague - o man patiko. Nežinau, kaip keletui kitų ausų, kurios išgirdo šias keistai - įprastas improvizacijas. Fenomenalu, tačiau, nors pats Bopas įstrigo, tačiau ne jo muzika. Tuomet kas? Greičiausiai albume tvyranti "žargoninės" muzikos dvasia, kuri sudaro pilnumo iliuziją, tačiau išsikvėpus jajai - išsisklaido visa kas. Tuomet ir 6 balai iš 10 telieka. (chillout - lounge elektronika)
The Sabres of Paradise - Haunted Dancehall - farširuota elektronika su elektronika ir žiupsneliu supratimo, kas yra gera dirbtinė muzika. Rodos, The Mighty Bop galėtų pralenkti trimis žingsniais Kooner'į ir Burns'ą (kuris, manau, ir yra šios demoniškai įkvėptos magija elektroninių skambesių jūros įaudrintojas), tačiau vos tik iįšgirsti visą albumą ir žiūrėk - prilipo. "Theme", mano manymu, aukso luitas. 9, Burns'ai, devyni. Ir laukiu naujų tavo kelionių. (90'ųjų elektronika. Keista, jog jau tuomet buvo tai, ko dabar nerasi.)
Hilmar Orn Hilmarsson – Children Of Nature - nors jis puikus, su Sigur Ros'ais puikesnis. Nors jauti, tačiau lygini su bendru jo ir Sigur'ų darbu. Nors nori patikėti tuo, ką girdi, tačiau žinai, jog jis gali įtikinti labiau. Nors galėtum mėgti (kas ir atsitinka), tačiau žinai, jog gali mylėti, jei šalimais jo stovi Sigur Ros'ai. Kaip velniai, įmaišantys smalą. Bet manau, arba noriu manyti, jog Hilmaras ne marionetė šedevristų rankose, ugnį pakurstyti moka ir jis. 6 balai. (eksperimentinė naujoji klasika su ambientu ir mažytėmis keistojo icelandic dulkėmis)
Wim Mertens – Struggle For Pleasure - "Closer Cover". Daugiau neturiu ką pasakyti. Ai, dar kad tai maždaug tas pats, kas sapnuoti gražų sapną. Ir dar kad tinka, kai lyja. Naujoji klasika, kurią audžia su didžiuliu įkvėpimu. 9 balai.
ir pabaigai pasilikau du šedevrus, dėl kurių mano ausys klapsi ir džiaugasi, nebyliai prašydamos "dar dar":
1. Foundation Hope - The Faded Reveries - patiks tikrai ne kiekvienam. Netgi drįsčiau sakyti, jog nedaugelis klausys šį darbą bent iki šeštosios dainos. Bet man taip neatsitiko. Kažkoks šaltas ryšys tarp manęs ir šio albumo kūrinių. "troubled herd crawling" pagavo mane iškart. Sukaustė ir įsakė "klausyk". Ir klausiau. Diena iš dienos dešimtimis kartų. Negalėčiau pasakyti, jog supratau pamatinį šios dainos klodą ir kas mane taip stipriai patraukė, tačiau neatsibodo, rodos, jog neatsibos niekada. Dar daugiau: maišant paeiliui pastarąją dainą ir "confined in weary" gaunasi nesuvokiamas kokteilis. Nejaukus, bet puikiai geriamas. Apsvaigsti nuo šaltų garsų ir pasijauti lyg nesvarumo būklėje. 10 balų ir didelis apgailestavimas, jog jūs tokie nesugaunami. Ypač mūsuose. (dark ambient. labai dark)
2. Soul Whirling Somewhere - Please Send Help - nežinau, kur yra Plaster'io muzikos sėkmė, bent jau mano atžvilgiu. Labai nemaloniai stebiuosi, dėl ko jis nematomas daumai, kodėl jis nevadinamas didžiuoju. Galbūt jį sunku išgirsti...? Nežnau. Tačiau man nereikia pastangų - jaučiu jo tragiškos meilės gaisus kiekvienoje dainoje, man nerekėtų nė aiškinti, kodėl butent tokia improvizacija, pauzė, žodis - aš žinau. Lyg pats klausydamas jo kūrinių pats tapčiau jų kūrėju. Paskutinėmis dienomis ypatingai traukia "In On" bei "Nani". Nors, žinoma, tai nėra pats geriausias SWS albumas (geriausiuoju bent aš laikyčiau The Great Barrier, kuriame ir šilumos šiek tiek esti). 10 balų. Ir didelis apgailestavimas, jog šio, vieno žmogaus projekto, kupino skaudžios patirties, jau nebėra. Senokai. ( Slowcore? Nelabai. Manau, jog lyriškas, įdainuotas ambientas daugiau. Netgi į jokį stilių neįsprausčiau. Tiesiog nežinau.)
Ir pabaigai - nepatingėkite ir atsisiųskite Bruno Sanfilippo - Oniria.

Jau kurį laiką Queen - Innuendo ir Made In Heaven. Innuendo labai patinka, subrendęs rokas, viskas Ok, tik trūksta to veržlumo, kuris buvo kokiam Queen II ar Jazz. Made In Heaven nepatinka jau vien todėl, kad trys dainos yra perdainuotos, o kitose dainose per daug primenamas FM, nors Mother Love labai patinka.

Porcupine Tree - Fear of A Blank Planet. Kiek apie sia grupe skaiciau, tai jie ejo nuo kazko kaip pop iki psikodelik rock, metalo. Eksperimentu neieskojo. Nezinau, kaip ankstesni albumai, bet sis persipynes ivairiais garsais, nuo metalo sunkiu gitaros garsu iki sintezatoriaus ( ? ), kurie galu gale visai neapsunkina. Maloniai klausiasi net su ausinuku. Asmeniskai labai patiko Anesthetize.

Queens of the Stone Age - Lullabies to Paralyze. Iki siol juos klausiu tik No One Knows,
In Your Head ir Burn The Witch. Patiko, sudare tokio gero hard rocko su visokiais pribumbasais, ispudi ( turiu omeny I Think I Lost My Headache). Kazkiek norejau supanasinti su Janes Addiction. Bet tiek to, paemiau ir paklausiau Lullabies to Pralyze.
Garsai, nuotaika, leta dainavimo maniera vietomis sukuria tokia narkotiskai veikiancia aplinka.
Labai savotiski ir originalus, nebereikalo gerbiami ir nebereikalo vertinami. Geris.
Albumo turinys labai gerai isdestytas. Pradedam nuo tokio juju stiliaus rocko, paskui pereinama prie slogesniu uztemptu rifu.
Everybody Knows That You're Insane, Burn The Witch, Someone's In The Wolf,
The Blood Is Love ir Long Slow Goodbye yra labai dideli geriai.
Darbe klausydamas praleidau labai geras 8 valandas .

Skamp ''Le Boom Chick 2 '',Depeche Mode ''Exicter'',Depeche Mode ''Playing The Angel'',Rammstein ''Mutter'',Rammstein ''Reise,reise'',Lemon joy ''Super'',A.Mamontovas ''Siaures naktis puse penkiu'',Zas ''Doze''

1. Nox Arcana – Transylvania . Lyg ir kažko trūksta, tarsi ir kažko per daug...Tarsi ir norisi klausytis, po minutės jau supranti, kad nelabai tau patinka tai, ką girdi. Itin dviprasmiškai. Ir nesuprasi, kas ten yra: žiupsnelis haliuciogenų, truputis nepaprastumo ar tiesiog dažnai į save įsupanti primytivizmo gaida. (neoklasikinis dar ambientas) 7 balai.
2. Someone Still Loves You Boris Yeltsin - Broom. Kas man patiko ir tiko, tai tik viena daina - "travel song". O šiaip - įpaprastas, paprastas indie - mellow rokelis (o kas yra tas indie, kas man atsakys?). Šešetas, Borisai.
3. Pietro Mascagni – Cavalleria Rusticana. Labai labai. O kas svarbiausia - tinka visur ir visada: nepriklauso nuo nuotaikos, nuo užsiėmimo, oro ar kito bieso - norisi savaime. Gražios, melodingos klasikinės muzikos melodijso, kurių autorių galėčiau ramia sąžine statyti į Masseneto, Mocarto, Pučinio ir kitų, didžiųjų, gretas. 10 balų.
4. I Love You But I've Chosen Darkness - Fear Is on Our Side. Pasirodė kitoniškesnis indie rokas: su bandymu maištauti, įnešti naujų atspalvių, idėjų į muziką. Ir retkarčiais jiems pavyksta: We Choose Faces (nors šiaip to nepavadinčiau indie, bent jau ne grynuoju), Fear is on Our Side. Gudriai suka melodijas. Šaunūs, sakyčiau, jei ne keli muzikiniai nukrypimai - nesusipratimai. O manoji pati pačiausia - Untitled. Skani kaip jokia kita. 9 rašau.
5. 65daysofstatic – One Time for All Time. Kartkartėmis. Tikrai nesistengiant užgrūsti save jų muzika. Nes pasisotini jau tada, kai nebūni pilnas muzikos, o jos nmori. Neturi cinkelio, nors ir "pagamino" keletą neblogų darbų. O tai - jau pusė gero ženklo jaunai (pakankamai) post-rock grupei. Ateitis bus gražesnė? Pamatysim (išgirsim), nes, manau, norėsis. 6 balai.
6. Procer Veneficus - Ghostvoices. Vos išgirdęs pirmąjį kūrinį - Misthymn - suklusau ir nudžiugau, jog radau kažką įdomaus. Antras, trečias kūrinys - ir nieko nebeliko. Monotonija kvadratu. Viskas kartojasi iš naujo ir iš naujo, tik tempas, aranžuotė šiek tiek kitokia? Vienos dainos grupė, bandanti išplėšti iš vieno kūrinio viską, kas įmanoma? Turbūt. O tai ne man. 3 vien už tą gražų mistinį himną.
7. Tosca - Suzuki. Iš karto pasakysiu - nesu lounge stiliaus gerbėjas. Trip - hop - gal šiek tiek. Iki tol, kol neišgirdau šio vyruko. Jis neįtikėtinas. Annanas, Suzuki, Ocena Beat, Busenfreund, Honey - beveik visi kūriniai turi "draivo" ir tiesiog negali neklausyti. Net neperklausęs pusės albumo jau ieškojau kitų jo darbų. 10 balų.

moby - 18