Kaip man primena Chicago 1976 metais. Nepasakyčiau, kad melodijos ar stiliaus panašumai, tiesiog tas funky laisvumas ir džiazuojantis švelnus rokelis tiesiog akimirksniu atgaivina atmintyje Jeff Beck, Cosby,Stills and Nash, arba Steve Miller Band vardus. Netgi Edgaro Winterio su Ricku Deringeriu albumą, kurį taip mėgstu.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2019 m. rugsėjo 13 d. 20:07:51
Kaip man primena Chicago 1976 metais. Nepasakyčiau, kad melodijos ar stiliaus panašumai, tiesiog tas funky laisvumas ir džiazuojantis švelnus rokelis tiesiog akimirksniu atgaivina atmintyje Jeff Beck, Cosby,Stills and Nash, arba Steve Miller Band vardus. Netgi Edgaro Winterio su Ricku Deringeriu albumą, kurį taip mėgstu.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly