Šitas albumas išskirtinis tuo, kad grupė vėl grįžta prie savo šaknų. Dainos skamba doom metal stiliumi (As Horizons End, Living With Scars), tačiau albumas vien tuo neapsriboja, yra ir gotikinio skambesio (In Truth).
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
2017 m. rugpjūčio 6 d. 08:00:04
Šitas albumas išskirtinis tuo, kad grupė vėl grįžta prie savo šaknų. Dainos skamba doom metal stiliumi (As Horizons End, Living With Scars), tačiau albumas vien tuo neapsriboja, yra ir gotikinio skambesio (In Truth).
Bet ypatingo susidomėjimo vertos dainos, perimtos visos gamos metalo atspalvių. Tai būtų Faith Divides Us, Death Unites Us ir Last Regret.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly