Nors mano nuomonė apie pirmąją Happiness Is The Road dalį labai pagerėjo, tačiau antroji dalis man vis tiek išlieka kiek stipresnė. Dėl to iš esmės kaltos pirmos trys šio albumo dainos: Thunder Fly galbūt yra tipiškesnis progresyvus Marillion gabalas, bet The Man From The Planet Marzipan turi labai specifišką, įsimintiną melodiją, o Asylum Satellite #1 patraukia savo gilesne atmosfera ir sodresniu skambesiu. Visos šios trys dainos savo esme yra labai puikiai išplėtoti progroko gabalai. Ir tik po to situacija nusileidžia iki panašios vidutinybės, kokios apstu ir pirmojoje albumo dalyje. Galbūt dar būtų galime paminėti Whatever Is Wrong With You ir Real Tears For Sale kaip ryškesnes dainas antroje pusėje. Albumui rašau 8 balus.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2021 m. spalio 15 d. 22:09:39
Nors mano nuomonė apie pirmąją Happiness Is The Road dalį labai pagerėjo, tačiau antroji dalis man vis tiek išlieka kiek stipresnė. Dėl to iš esmės kaltos pirmos trys šio albumo dainos: Thunder Fly galbūt yra tipiškesnis progresyvus Marillion gabalas, bet The Man From The Planet Marzipan turi labai specifišką, įsimintiną melodiją, o Asylum Satellite #1 patraukia savo gilesne atmosfera ir sodresniu skambesiu. Visos šios trys dainos savo esme yra labai puikiai išplėtoti progroko gabalai. Ir tik po to situacija nusileidžia iki panašios vidutinybės, kokios apstu ir pirmojoje albumo dalyje. Galbūt dar būtų galime paminėti Whatever Is Wrong With You ir Real Tears For Sale kaip ryškesnes dainas antroje pusėje. Albumui rašau 8 balus.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas