Šitas kūrinys turi tikros artrokiškos magijos pirmosios dalies dviejuose posmuose. Trečias posmas kala beveik pankrokišku stiliumi, kas negrįžtamai išderina šią dainą. Įspūdis šio epinio kūrinio atžvilgiu niekada dainos eigoje nebeatsistato. Aišku, žinant, koks ankstyvas grupės bandymas tai yra, nereikėtų nesitikėti, kad tokios apimties kūrinys bus pasvilęs, bet vis tiek, drąsus bandymas atkurti 8-ojo dešimtmečio progroko tradicijas. Stiprus 8-etas.
Papildomas pastebėjimas: dabar tik atkreipiau dėmesį, kad trečioji Grendel dalis skamba kaip solidi Styx dainą iš jų aukso amžiaus. Stilius su Marillion nelabai sutampa, bet nesakyčiau, kad pjaunasi toks skambesys su įprastu Marillion skambesiu, gal kaip tik papildo, paįvairina šitą kūrinį.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2020 m. balandžio 30 d. 15:01:12
Šitas kūrinys turi tikros artrokiškos magijos pirmosios dalies dviejuose posmuose. Trečias posmas kala beveik pankrokišku stiliumi, kas negrįžtamai išderina šią dainą. Įspūdis šio epinio kūrinio atžvilgiu niekada dainos eigoje nebeatsistato. Aišku, žinant, koks ankstyvas grupės bandymas tai yra, nereikėtų nesitikėti, kad tokios apimties kūrinys bus pasvilęs, bet vis tiek, drąsus bandymas atkurti 8-ojo dešimtmečio progroko tradicijas. Stiprus 8-etas.
Papildomas pastebėjimas: dabar tik atkreipiau dėmesį, kad trečioji Grendel dalis skamba kaip solidi Styx dainą iš jų aukso amžiaus. Stilius su Marillion nelabai sutampa, bet nesakyčiau, kad pjaunasi toks skambesys su įprastu Marillion skambesiu, gal kaip tik papildo, paįvairina šitą kūrinį.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas