Na, mane užrašė nepaisydami mano mykimo Bet aš labai džiaugiuosi, nes tiek, kiek gavau iš dalyvavimo turnyre, turbūt nebūčiau gavusi niekur kitur.
O aš kaip tik labiau į individualius noriu. Tik norėti nieks nedraudžia, bet tikimybė patekti, toks jausmas, nelabai didelė.

Man vieną kart siūlė į WSDC bandyt - tada kažką panašaus ir numykiau, kad dar ne laikas, kad dar per kvailas ir t.t. Dabar gailiuos kiek, bet ai, pakentėsiu
O į Individualius nelabai noriu. Kol kas.

Dalyvauju, dalyvauju. Nebe už kalnų antrasis etapas. Baubas
Ir į WIDPSC bandysiu. Patirtis - neįkainojama. Tik nervina, kad neapleidžia jausmas, jog esi kvailiausia iš ten dalyvaujančių ir tas depresavimas: "Kaip aš prastai pakalbėjau" sustiprėja keturgubai.
O tu? Nemačiau lyg tais sąrašuose.

Dėl pointų ar krosų tai pritariu Blackened - gerai, kad baigės

O dėl debatų - siaubingai naudinga, labai reikalinga. Savaime suprantama, kad reikia daug ruoštis - bet jei nori gerai ką nors nuveikti - visada reikės dirbti, tad mažas minusas.

Beje, Blackened tikrai labai nebloga debatininkė, "- man visada atrodo, kad pasakiau pačią prasčiausią kalbą savo gyvenime" - tai daug kam būna, bet toks depresavimas nelabai realus dažniausiai.

Atrankoj į WSDC dalyvausi, B.?

Paieškok gerai tos arogancijos - manau, kad rasi


Juokuti tu, kas save nuvertina? Kalbėjau apie pirmus metus ir cross'us, kuriose tuomet teko dalyvauti. Aš tada labai kvailai ir apgailėtinai jaučiaus. Tiesiog... beprasmiška.

Nu kur dabar mano arogancija - pasakiau, kad man tik per krosus sekasi, kas n4ra taip gerai, nes mažai kas daro su krosais, ir viskas. O su tavo pasikėlimu pajuokavau.
Save nuvertinti irgi blogai, nevaidink žioplės, matosi, kad nesi

Prie tų žioplų priskiriu ir save, mielas drauge. Bet šiaip - nesirauk, nes pats žinai, kad galiu atskaityti nelabai malonią paskaitą apie tamstelės aroganciją. Raminkis. Iš per didelio paistikėjimo savimi neretai gaunasi šnipštas.
O šiaip, point'ai man patinka labiau, nes nėra viso to šūdmaliavimo, kaip per cross'us. Nėra to vėlimo, diskusijų ir kitų nesąmonių - paklausei, gavai atsakymą - visi laimingi ir patenkinti. O ne: paklausei klausimo susidedančio iš mažiausiai trijų kitų klausimų, tada pavėlei kažką iš savo pozicijos, o oponentas atsakė nei šį, nei tą, nes per tavo malimą nepagavo minties. Ir tada tu didvyris. O taip. Nauda akivaizdi.
Džiaugiuosi, kad nebėra tų cross'ų jau

Nors tuose krosuose tai irgi taip būdavo, kad priešininkas biški neriša anglų, tai užduodi tokį klausimą, kad jis nesuprastų, tai buvo taip. Aš: blablabla, and so wouldn't you agree that gay people should be able to adopt.
Jis: Yeahhhh (aiškiai nesuprato klausimo, nes pradžioj biški pakalbėjau ir pavėliau). Nespėjo užbaigti atsakymo, bet jau sakiau, kad nebėra klausimų, taip šikniškai, bet suėjo.

aaa, dabar man tau paskaitą atskaityti apie (ne)pasikėlimą . Juokauju.
Bet man krosai patinka, nori tikėk nori ne, bet klausimus tai aš galiu sugalvoti, ir jei matau, kad jau blogai, tai nebemalu šūdo, einu prie kito klausimo.

Dėl laiko tai jo, iš pradžių bijojau, kad per daug laiko, dabar - kad per mažai.

Prisimenu aš tuos cross'us pačiais pirmaisiais metais. Stovi du žiopliai tas porą minučių ir tipo "varto" vienas kitą, nors klausimai - idiotizmo varžytinėse dalyvauti galėtų Aišku, ne visada taip.
Susirašyti viską normaliai ir laiko management'o išmoksi - viskas priešaky. Pati pirmais metais rašiau taip, kad dabar pažiūrėjus į senus sąsiuvinius gėda darosi. Ir tada labai didelis klausimas būdavo: "Kaip, po velniais, viską suspėti pasakyti per 5 minutes?" (aš antra dažniausiai būdavau). Dabar, debatuojant worlds'ų stiliumi kyla kitas klausimas - kaip nemalti šūdo visas 8 - 9 minutes?

Aš nežinau, man pointai irgi linksma, bet crossai.. Uch. Nuostabus dalykas. Man patinka vartyti žmones, o pointus retai ima . Per krosus kai tave apklausinėja tai kebliau, bet dažniausiai nesunku išsisukti, mėgstu sakyti depends, jei kito atsakymo nebūna.
Užmirštu aš viską - ne tik per debatus . Bet per debatus man sunku normaliai flow sheetą rašyti, dar neišmkau, tai kai būna belekokia makalynė prisimink tu ten ką norėjai pasakyti, va čia būtų talentas . Svarbiausių nepamirštu, bet vidutiniškus kartais užmirštu. O kadangi mano pradžia kvailai ilga būna, nespėju pasakyti visko ką norėjau, irgi nervina. Bet bijau vieno dalyko - neiškalbėti viso laiko, tada labai susinervinu, lyg kokia pasaulio (debato) pabaiga būtų.

Taip. Neretai būna, kad pamiršti daug dalykų. Bėda, jeigu jie labai svarbūs.
Įžanga ir pabaiga ateis su laiku. Aš gražesnes įžangas ir pabaigas pradėjau daryti tik pirmų metų pabaigoje.
Cross'ų nekenčiu juodai - didžiausia tragedija, mano galva O štai kelti point'us dabar labai pamėgau - pradžioje būdavo sunku spontaniškai sugalvoti normalų, neilgą ir logišką klausimą, bet dabar jau net savotiškai smagu.

Gal ir gerai, jei nemanai kad taip yra dar prieš kalbą. Man irgi šioks toks jaudulys yra, bet praktiškai nėra . Bet susikaupiu, susikaupiu. Po kalbos visad sakau: blemba, šitą užmiršau. Didžiausia klaida, kad viską užmirštu. Visad. Ir dar, aš nelabai žinau tą tipinę kalbą gerai, ta prasme, aš negaliu susigalvoti normalios įžangos, nei trumpos, nei ilgos, užbaigti irgi nekaip moku, tik manau stiprios mano vietos - krosai (arba pointai; krosai labiau, mėgstu klausimus galvoti) ir anglų kalba.

Nedidelis jaudulys yra gerai. Padeda labiau susikaupti, išlikti pasitempus, apsvarstyti kiekvieną sakinį ir atsakymą į oponento klausimą. Tik aišku, neperžengti ribos reik.
O šiaip, kažkiek prieš kalbą nervinuos kone visada. Kalbant apskritai viskas aplinkui išnyksta, o po kalbos mane neretai galima pamatyti labai jau nelaimingu veideliu arba susiėmusią už galvos - man visada atrodo, kad pasakiau pačią prasčiausią kalbą savo gyvenime. Ypač, tais pačiais atsakingiausiais momentais.

Man debatai panaikino scenos baimę - dabar labai gerai jaučiuosi, ir nebesinervinu per debatus ar kitokią panašią veiklą.

Lankau jau trečius metus. Tiesa, buvo kažkada kilęs noras mesti, bet ne todėl, kad būtų buvę neįdomu ar nepatiktų.
O šiaip, debatai - eras ir naudingas dalykas. Daug pliusų matau: labai ištobulinama iškalba, kritinis bei loginis mąstymas, praplečiamas akiratis įvairiomis temomis, išmokstama argumentuotai reikšti nuomonę, mąstyti plačiau, puikiai išmokstama anglų kalba. Galų gale, susirandi daug protingų ir įdomių pažįstamų. Debatininkai - dažniausiai labai subrendę ir protingi žmonės.
O minusai? Nebent tai, jog debatams reikia daug ruoštis. Reikia susirasti informaciją, ją suvokti, sugalvoti argumentus, surasti tinkamus pavyzdžius, parašyti kalbą. Užima tikrai daug laiko. O kai prasideda turnyrai ir atrankos į pasaulinius čempionatus... Suspėk viską, kad gudri. Bet aišku, jei laimi ar patenki tarp geriausių kalbėtojų - jausmas neapsakomas ;]

Visai neblogai sugalvota

Nu mokyklose dažnai būna debatų būreliai, kur moko tave kalbėti prieš žmones, sakyti argumentus, atmušti juos, ir viskas turi būti pagal tam tikrą tvarką. Įdomu daug kam.

Ir kas ten geri yra? Kokie bureliai?

Na, kelis žmones jau žinau lankančius būrelį. Kas dar?
Man pačiam iš pradžių nelabai patiko, bet dabar vėl pradėjau lankyti mokykloj, tai labai įdomu, toks azartas pagriebia, kad noris vis daugiau bandyti ir bandyti.