Aišku, Born to Die toli gražu nėra pats geriausias GFR albumas. Jei tektų skirti geriausius, tai jau čia reikėtų grįžti iki epiško Closer to Home arba irgi tokio stamboko E Pluribus Funk. Laikui bėgant, jie iš progresyvių tapo klasiškais. Kažkaip galvoju kitą recenziją rašyti apie E Pluribus Funk arba Closer to Home, tai ten tikrai turėsiu ką pasakyti kaip iš progresyviojo roko pusės. Melodijos glotnios, bet kaip kam. Man įsimena kuo puikiausiai. Čia jau yra toks klasikinis albumas, kur yra daugiau paprastesnių dainų. Originalumo irgi nestokota, bet jo norma taip pat ir neviršyta. O orientuojantis į Šiaurės Amerikos valstybių muziką, dar yra tikrai kur panaršyti, Grand Funk Railroad tik kruopelytė. Aišku, ta kruopelytė man viena iš labiausiai patinkančių...
Kažkaip netraukia jie iki auksinio roko albumo su Born to Die. Progresyvumo taip, yra ir šis albumas nutolęs nuo ankstyvesnio jų lengvo roko. Bet visumoj - nuobodokas. Melodijos glotnios, bet neįsimenančios. Tiesiog aptakus. Jei aš rinkčiau šiam titului albumą, apsistočiau ties BTO " Fragile"
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Vasarą čia atrodo jau įprasta sugrįžti seniems nariams. O duomenys tikrai neturėtų niekur būti prapuolę, būtų keista, tad beveik garantuoju, kad bus sugrąžinti.
Sveiki visi, nebuvau čia mažiausiai 16 metų apsilankęs , Ar administratoriai yra pasikeitę jau nuo 2010 metų maždaug, man reikia savo senosios anketos informacijos/duomenu, jei apskritai tokia išlikusi.
2013 m. balandžio 10 d. 20:55:35
O geriausiais šio albumo kūriniais išskirčiau Dues, Politician, Genevieve ir Born to Die...
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2013 m. balandžio 10 d. 20:54:54
Aišku, Born to Die toli gražu nėra pats geriausias GFR albumas. Jei tektų skirti geriausius, tai jau čia reikėtų grįžti iki epiško Closer to Home arba irgi tokio stamboko E Pluribus Funk. Laikui bėgant, jie iš progresyvių tapo klasiškais. Kažkaip galvoju kitą recenziją rašyti apie E Pluribus Funk arba Closer to Home, tai ten tikrai turėsiu ką pasakyti kaip iš progresyviojo roko pusės. Melodijos glotnios, bet kaip kam. Man įsimena kuo puikiausiai. Čia jau yra toks klasikinis albumas, kur yra daugiau paprastesnių dainų. Originalumo irgi nestokota, bet jo norma taip pat ir neviršyta. O orientuojantis į Šiaurės Amerikos valstybių muziką, dar yra tikrai kur panaršyti, Grand Funk Railroad tik kruopelytė. Aišku, ta kruopelytė man viena iš labiausiai patinkančių...
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2013 m. balandžio 10 d. 20:43:01
Kažkaip netraukia jie iki auksinio roko albumo su Born to Die. Progresyvumo taip, yra ir šis albumas nutolęs nuo ankstyvesnio jų lengvo roko. Bet visumoj - nuobodokas. Melodijos glotnios, bet neįsimenančios. Tiesiog aptakus. Jei aš rinkčiau šiam titului albumą, apsistočiau ties BTO " Fragile"
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly