Tas viniojimo popierius, raudonas arba žalias, su eglutėm kokiom, ir raudonos juostelės kaspinukams rišti. Arba žalios...
Dovanos. Čia smarkiai.
"Vienas namuose" visos dalys.
Ir močiutė. irgi smarkiai. Nes retai aš ją matau. Dažniausiai tik per kalėdas, tai ji labai asocijuojasi su jom.
____________________
Yes, I’m a Disney princess, thanks for asking.
*banaliomis šleikščiai saldžiomis Kalėdinėmis dainomis, kurios tądien neatrodo tokios apgailėtinos;
*masine psichoze, kuomet prekybos centrų eilėse draugiškai stumdaisi su kitais dorais piliečiais, kurie, kaip ir tu, paskutinėmis dienomis suskubo rinkti dovanas savo mylimiausiems ir artimiausiems žmonėms, kuriuos šiaip jau prisiminė tik atėjus šventėms;
*šventine vakariene, kurią metai iš metų sudaro tie patys patiekalai (gal kiek skirtingomis versijomis, jei mamai tais metais nestinga išmonės padaryti ko nors įvairesnio) ir pats būdiniausias stalo akcentas - mandarinai;
*pasisėdėjimu su šeima valandą kitą, klausantis tų pačių apseilėtų Kalėdinių dainų, pakiliai šnekučiuojantis apie šį bei tą, nors ryškiai tas "šis bei tas" niekam nėra įdomus ir visų smegenys atkakliai dirba, stengdamosis surasti priežastį dėl kurios tu turi pasišalinti iš šito mielo šeimos susirinkimo ir eiti savais keliais;
*telefonų skambučiais ir "nuoširdžiausiais" sveikinimais nuo dėdžių, tetų ir kitų giminaičių, kurie tave teikiasi prisiminti tik du kartus per metus - per Kalėdas ir Velykas. Aišku, pokalbio metu, po to kai malonusis giminaitis pabaigia savo monologą apie tai, kas jam nutiko per pastaruosius metus, kai pasiskundžia visais galvos, sąnarių ir nugaros skausmais, ateina laikais iškvosti ir tave. O tuomet tarp klausimų visada būna nepamainomieji: "Kaip sekasi mokyklėlėje?", "Kurioje tu klasėje?", "Ar daug draugų turi?" ir t.t. Po to seka universalusis pasveikinimas: "Būk sveikutė, auk didutė ir stenkis mokytis tik dešimtukais", po kurio pasijaučiu kaip septynmetė pirmokėlė.
*sniegu ir maloniais kaimo berniukais, kurie, matyt taip išreikšdami gražiausius Kalėdų palinkėjimus, nepagaili tavęs apmėtyti sniego gniūžtėmis taip, kad maža nepasirodo;
*dovanų apsikeitimu, kurio metu panaudodama visus savo aktorinius sugebėjimus stengiuosi apsimesti nustebusia ir labai labai laiminga, kai tėvai įteikia eilinį kuponą knygoms, šokolado ir naują puodelį. Ir, kas be ko, su pasimėgavimu stebiu tėvo nusivylimą, pamačius, kad kaklaraištis, kurį nupirkau jam dovanų vėl ne tokios spalvos, kuri jam patinka, ir mamos nusiminusią miną, kuomet iškilmingai įteikiu ne tokius kvepalus, kokius ji tikėjosi gauti visus metus.
Kažkas tokio. Bet šiaip, mano šeima niekuomet neteikė didelės svarbos šitai šventei. O kuo toliau, tuo mažiau noro lieka apskritai prisiminti, kad yra kažkokios Kalėdos. Kažkaip praranda bet kokią prasmę ir tiek.
____________________
...you’re the same kind of bad as me...
Mandarinai, ir tam tikros dainos, ir šviesūs žiemos rytai su sniegu.
Latras, kodėl nepatinka. Man tai yra puiki diena, kai tiesiog susirenki su šeima/draugais ir gerai praleidi laiką, man nuotaika būna pakili. Ir velniop tą eglutę, tai nėra būtina. Svarbiausia tas bendruomeniškumas.
nemekstu kaledu jau 2 metus kokius nepuosiau eglutes,sie metai ir neiskirtiniai bus kaledos man eiline diena,praguliu lovoi,arba siurbicioju vyna su draugais bet tai tik dar viena proga prigerti tad neturiu kazko to kas man jas primintu
____________________
Yeah I'm sick, oh so sick, I'm so sick of this shit.
Yeah I'm lit, I'm so lit, I'm so fucked up off it.
So I stumble around, till I stumble, fall down to this puddle of my tears laying here on the ground
o nebuvo jau panašios temos kur visi apie mandarinus kalbėjo?
***
Man tai su tais šokoladiniais zuikiais asocijuojasi, ir su eglutėm, ir dar su pakilia nuotaika bei šiluma viduje
____________________
Aš samdau žmones, kad jie mane garbintu. True story.
na, tai eglutė, žaisliukai, lemputės, sniegas, balta spalva,senis šaltis, šiluma, Jėzaus gimimas. Kad labai jau nėra, ką čia daug ir sakyti, visi tapatį parašys.
man tj kaledos asocijuojasi su visom tom kaledinem nesamonem. pvz.
atsikeli kaledu ryta, tik pramerki akis ir iskart begi prie eglutes ir uzuodi tu kalediniu nesamoniu plastiko kvapa ir supranti kad jau kaledos
Pamenu kokiais 1985ais kai Lietuvoje dar nebuvo Dievo, rimtesniu baznyciu, renginiu, katinas leopoldas buvo pirmas krikscionis neses Dievo zinia i dar sovietine sali.
Jei esi geras – viskas lengva kelyje,
O kai atvirkščiai – sunku ir tamsu darosi tiesiog.
Pasidalink su kiekvienu džiaugsmu savo tyru,
Sėk aplinkui juoką skambų ir tyrą.
Jei dainas dainuoji – linksmiau pasidaro,
O kai atvirkščiai – nuobodu ir pilka, be gal
Daina Jei esi geras leopoldas.
Lietus basas per žemę nubėgo,
Klevams per pečius tapšnojo delnais.
Jei diena giedra – gera ir miela,
O kai atvirkščiai – liūdna pasidaro visai.
Girdis, kaip skamba aukštai danguje
Saulės spindulių stygos šviesios.
Jei esi g
tokį smulkų, drebantį žmogelį:– Na, o tu kokio masto nusikaltėlis? Ką stambaus prasukai?Žmogelis nuryja seilę ir taria:– Aš naktį ežere su tinklais dvi lydekas sugavau... Ketvirtasis:
- O as RUKI VVERH daina A GDE ZE VY DEVCHONKI kaimu vestuvese su lietuv
Anigdots. Aš esu programišius. Įsilaužiau į Pentagono serverius, nukopijavau slaptus failus. Valstybės saugumo grėsmė!Antrasis atsiremia į sieną:– Aš – tarptautinis ginklų prekeivis. Aprūpindavau ištisas armijas. Pasaulinis mastas!Atsisuka abu į trečiąjį,
Erotomanas: Sto pensando a noi
Patrakus senute: Can't stop thinking of you
Eros: ono umana situazioni
Patrakus: They're just human contradictions (R.I.P.)
2009 m. lapkričio 22 d. 19:31:29
Dovanos. Čia smarkiai.
"Vienas namuose" visos dalys.
Ir močiutė. irgi smarkiai. Nes retai aš ją matau. Dažniausiai tik per kalėdas, tai ji labai asocijuojasi su jom.
____________________
Yes, I’m a Disney princess, thanks for asking.
2009 m. lapkričio 22 d. 19:02:28
*banaliomis šleikščiai saldžiomis Kalėdinėmis dainomis, kurios tądien neatrodo tokios apgailėtinos;
*masine psichoze, kuomet prekybos centrų eilėse draugiškai stumdaisi su kitais dorais piliečiais, kurie, kaip ir tu, paskutinėmis dienomis suskubo rinkti dovanas savo mylimiausiems ir artimiausiems žmonėms, kuriuos šiaip jau prisiminė tik atėjus šventėms;
*šventine vakariene, kurią metai iš metų sudaro tie patys patiekalai (gal kiek skirtingomis versijomis, jei mamai tais metais nestinga išmonės padaryti ko nors įvairesnio) ir pats būdiniausias stalo akcentas - mandarinai;
*pasisėdėjimu su šeima valandą kitą, klausantis tų pačių apseilėtų Kalėdinių dainų, pakiliai šnekučiuojantis apie šį bei tą, nors ryškiai tas "šis bei tas" niekam nėra įdomus ir visų smegenys atkakliai dirba, stengdamosis surasti priežastį dėl kurios tu turi pasišalinti iš šito mielo šeimos susirinkimo ir eiti savais keliais;
*telefonų skambučiais ir "nuoširdžiausiais" sveikinimais nuo dėdžių, tetų ir kitų giminaičių, kurie tave teikiasi prisiminti tik du kartus per metus - per Kalėdas ir Velykas. Aišku, pokalbio metu, po to kai malonusis giminaitis pabaigia savo monologą apie tai, kas jam nutiko per pastaruosius metus, kai pasiskundžia visais galvos, sąnarių ir nugaros skausmais, ateina laikais iškvosti ir tave. O tuomet tarp klausimų visada būna nepamainomieji: "Kaip sekasi mokyklėlėje?", "Kurioje tu klasėje?", "Ar daug draugų turi?" ir t.t. Po to seka universalusis pasveikinimas: "Būk sveikutė, auk didutė ir stenkis mokytis tik dešimtukais", po kurio pasijaučiu kaip septynmetė pirmokėlė.
*sniegu ir maloniais kaimo berniukais, kurie, matyt taip išreikšdami gražiausius Kalėdų palinkėjimus, nepagaili tavęs apmėtyti sniego gniūžtėmis taip, kad maža nepasirodo;
*dovanų apsikeitimu, kurio metu panaudodama visus savo aktorinius sugebėjimus stengiuosi apsimesti nustebusia ir labai labai laiminga, kai tėvai įteikia eilinį kuponą knygoms, šokolado ir naują puodelį. Ir, kas be ko, su pasimėgavimu stebiu tėvo nusivylimą, pamačius, kad kaklaraištis, kurį nupirkau jam dovanų vėl ne tokios spalvos, kuri jam patinka, ir mamos nusiminusią miną, kuomet iškilmingai įteikiu ne tokius kvepalus, kokius ji tikėjosi gauti visus metus.
Kažkas tokio. Bet šiaip, mano šeima niekuomet neteikė didelės svarbos šitai šventei. O kuo toliau, tuo mažiau noro lieka apskritai prisiminti, kad yra kažkokios Kalėdos. Kažkaip praranda bet kokią prasmę ir tiek.
____________________
...you’re the same kind of bad as me...
2009 m. lapkričio 22 d. 18:35:50
2009 m. lapkričio 22 d. 18:10:38
Latras, kodėl nepatinka. Man tai yra puiki diena, kai tiesiog susirenki su šeima/draugais ir gerai praleidi laiką, man nuotaika būna pakili. Ir velniop tą eglutę, tai nėra būtina. Svarbiausia tas bendruomeniškumas.
2009 m. lapkričio 22 d. 17:59:51
____________________
Yeah I'm sick, oh so sick, I'm so sick of this shit. Yeah I'm lit, I'm so lit, I'm so fucked up off it. So I stumble around, till I stumble, fall down to this puddle of my tears laying here on the ground
2009 m. lapkričio 22 d. 17:52:21
***
Man tai su tais šokoladiniais zuikiais asocijuojasi, ir su eglutėm, ir dar su pakilia nuotaika bei šiluma viduje
____________________
Aš samdau žmones, kad jie mane garbintu. True story.
2009 m. lapkričio 22 d. 17:48:12
ir po to buna tualetui kaput ja?
kaip kada ;]
2009 m. lapkričio 22 d. 17:45:11
2009 m. lapkričio 22 d. 17:42:32
nu nebutinai su tom banalybem. nu kitiems kiek esu girdejus tj su mandarinais kaledos asocijuojasi
na jo mandarinus irgi galima paminėti
kilogramais suvalgau per tas Kalėdas ;]
plius mišrainės
2009 m. lapkričio 22 d. 17:37:12
2009 m. lapkričio 22 d. 17:35:11
2009 m. lapkričio 22 d. 17:10:01
atsikeli kaledu ryta, tik pramerki akis ir iskart begi prie eglutes ir uzuodi tu kalediniu nesamoniu plastiko kvapa ir supranti kad jau kaledos
2009 m. lapkričio 22 d. 17:07:15