Tikriausiai viena geriausiai sukurptų baladinių dainų albume, tačiau nė iš tolo negali prilygti tokiam monolitiniam kūriniui, kaip pavyzdžiui, When Love and Death Embrace, jei lyginant su ankstesne kūryba. Čia HIM skamba tarsi būtų pasiskolinę kažkokios kitos alt roko grupės skambesį, kas iš esmės jaučiasi visame albume, ši daina specifiškai turi labai pakilų toną, nuotaiką, palyginus su kitomis tokio tipo dainomis. Vienintelis dalykas, kuris jaučiasi savas, tai Villes balsas, na ir dar jo tekstų rašymo stilius. Bent jau pačioje pradžioje jo gebėjimai vėl tarsi sužiba su tomis romantizmo stiliaus poetinėmis eilutėmis "You missed the winter and it followed you back home, where sun kissed the crimson footsteps in the melting snow". Vien iš geros širdies rašau 8, ir jau nesikeis mano vertinimas daugiau, matyt.
____________________
Kas tau skirta visada ras kelią pas tave.
Oi, aš irgi labai labai labai ilgiuosi... :''( Bet gal jie dar sukurs kažką panašaus į ankstesnius kūrinius, negalima prarasti vilties Šitai dainai ypač trūksta jų, o tiksliau Villes atlikimo stiliaus......
____________________
Kas tau skirta visada ras kelią pas tave.
Klausau aš šios dainos ir galvoju... : "Blemba, kur gi dingo senieji, mano numylėti, mano stebuklingos muzikos kūrėjai". Na, kiek klausau... nerandu tų tikrųjų HIM ir viskas... Įdomu, įmanoma pasiilgti kokios nors grupės? tai va, aš ilgiuosi senosios jų muzikos...
Žiūriu, kad atsidūriau Konditerijaus "Paauglystėje". Kone 100% sutapimas tarp mūsų pasirinktų dainų Spotify playliste. Ko vėliau tikėtis? Konditerijaus "Vaikystės"?
2018 m. liepos 17 d. 13:01:44
Tikriausiai viena geriausiai sukurptų baladinių dainų albume, tačiau nė iš tolo negali prilygti tokiam monolitiniam kūriniui, kaip pavyzdžiui, When Love and Death Embrace, jei lyginant su ankstesne kūryba. Čia HIM skamba tarsi būtų pasiskolinę kažkokios kitos alt roko grupės skambesį, kas iš esmės jaučiasi visame albume, ši daina specifiškai turi labai pakilų toną, nuotaiką, palyginus su kitomis tokio tipo dainomis. Vienintelis dalykas, kuris jaučiasi savas, tai Villes balsas, na ir dar jo tekstų rašymo stilius. Bent jau pačioje pradžioje jo gebėjimai vėl tarsi sužiba su tomis romantizmo stiliaus poetinėmis eilutėmis "You missed the winter and it followed you back home, where sun kissed the crimson footsteps in the melting snow". Vien iš geros širdies rašau 8, ir jau nesikeis mano vertinimas daugiau, matyt.
____________________
Kas tau skirta visada ras kelią pas tave.
2011 m. gruodžio 28 d. 19:48:43
____________________
Kas tau skirta visada ras kelią pas tave.
2011 m. vasario 16 d. 00:36:50